Kai draugai paklausia, kur važiuoti savaitgalį, jei Vilnius jau atrodo pernelyg pažįstamas, dažnai išgirstu vieną ir tą pačią kryptį – Anykščiai. Tiksliau, Lajų viršūnių takas, kuris nuo sostinės nutolęs vos per pusantros valandos kelio. Nors pats objektas stovi ne Vilniuje, jis tapo tokiu populiariu vienadieniu maršrutu vilniečiams, kad daugelis jį mini kaip savo miesto tęsinį – vietą, kur miestas baigiasi ir pradeda kalbėti gamta.
Idėja paprasta: pastatytas 21 metro aukščio bokštas su sraigtiniu takeliu, iš kurio atsiveria vaizdas per medžių lajas. Ne į mišką iš apačios, o virš jo. Skamba lyriškai, bet realybėje pojūtis kitoks – kojos kiek dreba, o galva pilna klausimo, kodėl anksčiau čia nebuvai atvažiavęs.
Kaip atrodo pats kelias
Iš Vilniaus važiuojant automobiliu keliu link Anykščių, peizažas keičiasi palaipsniui – miesto blokai virsta laukais, laukai virsta pušynais. Pravažiavus Anykščius, dar kelios minutės iki Kalitos kalno, kur ir stūkso pats bokštas. Vieta įrengta gerai: yra automobilių stovėjimo aikštelė, informacinis centras, kavinė, net vaikų žaidimų aikštelė tiems, kurie dar nedrįsta lipti aukštyn.
Patį taką sudaro spiralinis 400 metrų ilgio kelias, kylantis vis aukščiau tarp pušų viršūnių, kol pasiekia bokšto pagrindą. Lipimas nereikalauja jokio specialaus pasiruošimo – takas plokščias, patogus, tinkamas net su vaikų vežimėliu, jei tik turite kantrybės.
Kas laukia viršuje
Bokšto viršuje – apžvalgos platforma, iš kurios matosi Anykščių šilas kiek akys užmato. Rudenį, kai lapai nusidažo geltona ir rusva, vaizdas tampa beveik neįtikėtinas – atrodo, kad stovi vidury didžiulio kilimo, austo iš miško viršūnių. Žiemą, kai visą kraštovaizdį apgaubia sniegas, jausmas kitas, bet ne mažiau įspūdingas.
Tiems, kurie nebijo aukščio ir adrenalino, siūloma nusileisti kabliais pritvirtintu čiuožykla – tai greitas ir kiek įtempiantis būdas grįžti žemyn, aplenkiant lėtą spiralinį taką. Sakyčiau, verta išbandyti bent kartą, nors širdis prieš tai stipriai pasišokinėja.
Kodėl žmonės ten grįžta
Įdomu, kad daugelis atvažiuoja ne vieną kartą. Vieni – dėl skirtingų metų laikų, kiti – tiesiog nori parodyti vietą draugams ar giminaičiams iš užsienio. Vilniečiams tai tapo tarsi neformaliu ritualu: kai svečias atvažiuoja iš tolimesnio krašto, jam parodomas ne tik senamiestis, bet ir šis bokštas virš miško.
Be to, aplink taką yra ir daugiau ką veikti – Puntuko akmuo, Anykščių šilo pažintiniai takai, net vynuogynas netoliese. Diena gali lengvai prasitęsti iki vakaro, jei nesiskubinate.
Vietoj išvadų – kelionės nuotaika
Yra tokių vietų, kurios nebūtinai stebina architektūra ar prabanga, bet paliečia kažką paprastesnio – norą pastovėti aukštai ir pažiūrėti į mišką kitaip nei visada. Lajų viršūnių takas tokia vieta ir yra. Nereikia specialaus pasiruošimo, nereikia daug laiko, o įspūdis lieka ilgam. Jei dar nebuvote – verta susiplanuoti dieną, pasiimti fotoaparatą ir tiesiog pažiūrėti, kaip atrodo pasaulis, kai stovi virš medžių viršūnių, o ne po jomis.