Bliuzas – tai ne tik muzikos stilius, bet ir emocijų kalba, kuri gimė iš skausmo, vilties ir gyvenimo patirties. Daugelis pradedančiųjų gitaristų svajoja apie tą autentišką, širdį veriantį bliuzo skambesį, kurį girdi klasikiniuose įrašuose. Tačiau realybė dažnai nuvilia: namuose grojant elektrine gitara per mažą stiprintuvą gaunamas plonas, dirbtinis garsas, kuris neturi nieko bendro su B.B. King ar Muddy Waters skambesiu.
Problema ta, kad daugelis mano, jog autentiškas bliuzo skambėjimas priklauso tik nuo brangios įrangos. Iš dalies tai tiesa, bet ne viskas taip paprasta. Net turėdami ribotą biudžetą ir grodami mažame bute, galite pasiekti stulbinančių rezultatų, jei žinosite, į ką kreipti dėmesį.
Gitaros pasirinkimas: kodėl forma lemia turinį
Pirmiausia išmeskite iš galvos mintį, kad bet kuri elektrinė gitara tiks bliuzui. Stratocaster tipo gitaros su single-coil paėmėjais duoda ryškų, pjūklišką skambesį, kuris puikiai tinka šiuolaikiniam bliuzui, bet klasikiniam Chicago bliuzui reikia kažko kito.
Les Paul tipo gitaros su humbucker paėmėjais – štai kas jums reikia tikrajam bliuzo skambesiui. Šie paėmėjai gamina šiltesnį, storesnį garsą su natūraliu sustain’u. Jei biudžetas ribotas, ieškokite Epiphone Les Paul Studio ar panašių modelių. Taip, tai ne Gibson, bet skirtumas toli gražu ne toks dramatiškas, kaip norėtų įtikinti pardavėjai.
Dar vienas svarbus aspektas – stygos. Daugelis pradedančiųjų renkasi per plonų stygų komplektus, manydami, kad taip bus lengviau groti. Klaida. Bliuzui reikia bent jau 10-46 kalibro stygų. Jos duoda daugiau sustain’o ir geresnį tonų kontrolę. Taip, pirmas mėnuo bus sunkesnis pirštams, bet rezultatas to vertas.
Stiprintuvo paslaptys: kaip gauti „tą” skambesį
Čia prasideda tikroji drama. Autentiškas bliuzo skambėjimas gimsta iš šiek tiek „perkrauto” lampinio stiprintuvo. Problema ta, kad namų sąlygomis negalite groti tokiu garsu, kuris reikalingas natūraliam lampos iškraipymui – kaimynai iškvies policiją.
Sprendimas – mažos galios lampinis stiprintuvas. Fender Blues Junior ar Vox AC15 – puikūs pasirinkimai, bet jie vis dar per garsūs daugumai namų. Geriau žiūrėkite į 5-15 vatų stiprintuvus kaip Fender Pro Junior ar Vox AC15C1.
Jei ir tai per brangu, nepulkite į neviltį. Šiuolaikiniai skaitmeniniai stiprintuvai kaip Boss Katana serija ar Yamaha THR gali imituoti lampinį skambėjimą gana įtikinamai. Svarbiausia – išmokite naudoti EQ nustatymus. Bliuzui paprastai reikia: žemi dažniai (bass) – 6-7, vidutiniai (mid) – 7-8, aukšti (treble) – 5-6. Reverb – truputį, bet ne per daug.
Efektų pedalų mitai ir realybė
Štai kur daugelis suklysta: mano, kad bliuzui reikia krūvos efektų. Tikroji klasikinio bliuzo esencija – tai kuo mažiau efektų. B.B. King dažniausiai naudojo tik gitarą, stiprintuvą ir savo pirštus.
Jei jau norite efektų, pradėkite nuo overdrive pedalo. Ibanez Tube Screamer ar Boss Blues Driver – klasikiniai pasirinkimai. Šie pedalai ne tiek prideda iškraipymų, kiek „pastumia” stiprintuvą į natūralų iškraipymą. Nustatykite gain žemai (3-4), level aukščiau (7-8), tone pagal skonį.
Reverb pedalas gali pridėti erdvės jausmo, bet nenusigąskite naudoti stiprintuvo vidinio reverb. Delay pedalas – tik jei tikrai žinote, kam jis reikalingas. Daugelis pradedančiųjų „paskęsta” delay efekte ir praranda ritmo jausmą.
Kategoriškai vengkite distortion pedalų bliuzui. Tai ne tas pats kas overdrive. Distortion suardo natūralų gitaros tonų charakterį ir daro skambesį dirbtinį.
Grojimo technika: kodėl pirštai svarbesni už įrangą
Galite turėti brangiausią įrangą pasaulyje, bet jei nemokate tinkamai groti, skambėsite kaip pradedantysis su brangia gitara. Bliuzo grojimo technika turi savo specifikos, kurios neišmoksite iš rock gitaros pamokų.
Pirmiausia – string bending (stygų lenkimas). Tai bliuzo širdis. Bet ne bet koks lenkimas – reikia tiksliai pataikyti į reikiamą tonų aukštį. Treniruokitės lenkti stygą tiksliai per pustonį ar visą tonų. Naudokite tunerį kontrolei.
Vibrato technika – dar vienas bliuzo „parašas”. Ne tas spartus vibrato, kurį naudoja metal gitaristai, o lėtas, kontroliuotas, emociškai prisotintas. Klausykitės B.B. King – jo vibrato yra kaip žmogaus balsas.
Fingerpicking vs mediatorius – amžinas ginčas. Klasikinis Delta bliuzas dažnai grojamas pirštais, Chicago bliuzas – mediatoriumi. Pradedantiesiems rekomenduoju mediatoriumi – lengviau kontroliuoti dinamiką ir ataką.
Namų studijos optimizavimas akustikai
Net geriausias stiprintuvas skambės prasčiau, jei kambarys netinkamas. Daugelis šio aspekto ignoruoja, o vėliau stebi, kodėl namuose įrašytas garsas skiriasi nuo to, ką girdi grodami.
Pirmiausia atsikratykite aido. Tuščias kambarys su kietomis sienomis – bliuzo skambesiui katastrofa. Neprireiks brangių akustinių panelių – užteks kilimų ant grindų, užuolaidų ant langų ir knygų lentynų prie sienų.
Stiprintuvą statykite ne ant grindų – naudokite stovą ar bent jau pagalvę. Stiprintuvas ant grindų „dumblina” garsą ir prideda nereikalingų žemų dažnių.
Jei gyvenate bute ir negalite groti garsiai, investuokite į gerą attenuator’ių. Tai prietaisas, kuris leidžia mažinti stiprintuvo garsumą neprarandant tono kokybės. Boss Waza Tube Amp Expander ar panašūs modeliai gali išspręsti kaimynų problemas.
Įrašymo paslaptys mažu biudžetu
Šiandien nebereikia brangios studijos, kad įrašytumėte pristojų bliuzo skambesį. Bet reikia žinoti keletą triukų, kuriuos profesionalai naudoja.
Mikrofonas – svarbiausias elementas. Shure SM57 – industrijos standartas, bet Sennheiser e609 gali būti geresnis pasirinkimas namams, nes jis mažiau jautrus aplinkos triukšmui. Statykite mikrofoną ne tiesiai prieš stiprintuvo garsiakalbį, o šiek tiek į šalį – taip gausite mažiau aukštų dažnių agresyvumo.
Garso sąsaja – nebūtinai brangi, bet kokybė svarbu. Focusrite Scarlett Solo ar Presonus AudioBox užteks pradžiai. Svarbiau tinkamai nustatyti įrašymo lygius – geriau šiek tiek per tyliai nei per garsiai.
Programinė įranga – nemokama Reaper ar Audacity pradžiai pakaks. Nepulkite iš karto prie sudėtingų efektų – geriau išmokite tinkamai EQ ir kompresiją naudoti.
Praktiniai patarimai kasdieniam tobulinimui
Teorija be praktikos – tuščias žodžių rinkinys. Štai konkretūs veiksmai, kurie padės jums tobulėti kasdien.
Įrašinėkite save. Tai skamba banaliai, bet daugelis vengia šito. Klausydami savo įrašų išgirsite klaidas, kurių negirdite grodami. Pradžioje bus skaudu – visi skamba prasčiau įrašuose nei mano. Bet tai vienintelis būdas objektyviai įvertinti savo lygį.
Grokite su metronome. Bliuzas nėra greitumas, bet ritmo jausmas kritiškai svarbus. Daugelis pradedančiųjų „bėga” greitose vietose ir „lėtėja” sudėtingose. Metronomas išmokys jus kontroliuoti tempą.
Mokykitės iš originalų, ne iš cover versijų. YouTube pilnas „bliuzo pamokų”, bet nieko nepakeičia originalių Muddy Waters, Howlin’ Wolf ar Little Walter įrašų klausymo. Bandykite ne tik nukopijuoti natas, bet ir suprasti emociją.
Eksperimentuokite su nustatymais. Nelikite prie vieno stiprintuvo ar gitaros nustatymo. Kiekviena daina gali reikalauti skirtingo tono. Lėtos baladės – švaresnio skambėjimo, agresyvūs shuffle’ai – daugiau iškraipymų.
Kelias į autentišką bliuzo sielą
Autentiškas bliuzo skambėjimas prasideda ne nuo įrangos, o nuo supratimo, kas yra bliuzas. Tai ne tik muzikos stilius – tai emocijų perdavimo būdas. Galite turėti tobulą techniką ir brangiausią įrangą, bet jei negroja širdis, klausytojai tai pajus.
Pradėkite nuo pagrindų: išmokite kelias paprastas bliuzo progresijas, investuokite į pristojų (ne būtinai brangiausią) stiprintuvą, ir svarbiausia – klausykitės daug autentiško bliuzo. Kiekvienas vakaras, praleistas su gitara rankose, jus priartina prie to skambėjimo, kurio ieškote.
Nepamirškite – net B.B. King pradėjo nuo prastos gitaros ir mažo stiprintuvo. Skirtumas tarp pradedančiojo ir profesionalo ne įrangoje, o valandose, praleistose mokantis ir eksperimentuojant. Jūsų kelias į autentišką bliuzo skambesį prasideda šiandien, su tuo, ką turite dabar.