Kodėl žmonės lipa ant stogų ir ar tai verta rizikos?
Pirmą kartą užkopus ant daugiabučio stogo ir pamačius miestą iš paukščio skrydžio, supranti – tai visiškai kitoks pasaulis. Vėjas čia stipresnis, garsai kitaip skamba, o horizontas atrodo begalinis. Lajų vaikščiojimas, arba kaip jį vadina angliškai kalbantys entuziastai – rooftopping, pastaraisiais metais tapo tikra subkultūra. Jaunimas lipa ant apleistų pastatų, dangoraižių, tiltų ir kitų aukštų konstrukcijų ne tik dėl adrenalino, bet ir dėl unikalių vaizdų, fotografijų bei to neapsakomo laisvės jausmo.
Tačiau romantika greitai išgaruoja, kai sužinai statistiką. Kasmet pasaulyje nuo kritimų iš aukščio žūsta šimtai žmonių, o dalis jų – būtent tie, kurie neatsargiai elgėsi ant stogų. Rusijoje, kur šis pomėgis ypač populiarus, jau užfiksuota dešimtys mirčių. Vadinasi, kalbame ne apie nekaltą pramogą, o apie veiklą, kuri reikalauja rimto pasiruošimo, atsakingumo ir proto.
Ar tai reiškia, kad reikia visiškai atsisakyti šios veiklos? Ne būtinai. Kaip ir su bet kuria ekstremalia veikla – nuo alpinizmo iki nardymo – viskas priklauso nuo to, kaip ruošiesi, kokias saugumo priemones taikai ir ar supranti riziką. Šis straipsnis skirtas tiems, kurie nori patirti tą unikalų jausmą, bet nenori tapti dar viena tragiška statistika.
Teisinė pusė: kas leidžiama, o už ką gresia baudos
Prieš kopiant bet kur, verta suprasti, kad daugeliu atvejų lajų vaikščiojimas yra nelegalus. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, neteisėtas patekimas į privačią nuosavybę, įskaitant daugiabučių stogus, gali baigtis administracine ar net baudžiamąja atsakomybe. Jei būsite pagauti ant privataus pastato stogo be leidimo, galite tikėtis baudos nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų.
Dar rimtesnės pasekmės gresia, jei pateksite į saugomą objektą – elektrinę, telekomunikacijų bokštą ar pramoninį pastatą. Čia jau kalba eina ne tik apie baudą, bet ir apie galimą įrašą į teistumų registrą už objekto apsaugos pažeidimą. Be to, jei dėl jūsų veiksmų sugenda kokia nors įranga ar padaroma žala pastatui, teks atlyginti nuostolius.
Tačiau yra ir legalių būdų patekti į aukštį. Kai kurie miestai turi viešai prieinamus apžvalgos taškus ant pastatų stogų. Vilniuje, pavyzdžiui, galite legaliai pasigrožėti vaizdu iš kai kurių viešbučių terasų ar specialiai įrengtų apžvalgos aikštelių. Kai kurie verslo centrai ar prekybos kompleksai taip pat turi prieinamus stogus su tinkama apsauga. Jei norite fotografuoti ar tiesiog mėgautis vaizdu, pirmiausia apsvarstykite šias legalias galimybes.
Dar viena svarbi detalė – draudimas. Jei nukritę nuo stogo susižeisite, standartinis sveikatos draudimas greičiausiai nepadengs gydymo išlaidų, nes tai bus laikoma sąmoningu rizikingu elgesiu. Vadinasi, rizikuojate ne tik sveikata, bet ir finansine gerove.
Fizinis pasirengimas ir būtinos įgūdžiai
Lajų vaikščiojimas nėra vien tik kopimas laiptais ir stovėjimas ant plokščio paviršiaus. Tai fiziškai reikli veikla, kuri gali pareikalauti geros koordinacijos, pusiausvyros, raumenų jėgos ir ištvermės. Jei paskutinį kartą sportavote mokykloje, geriau pradėkite nuo paprastesnių dalykų.
Pirmiausia – pusiausvyra. Ant stogo, ypač vėjuotą dieną, jums reikės stabilumo. Joga, slacklining’as (vaikščiojimas ant įtempto diržo) ar net paprastas stovėjimas ant vienos kojos namuose gali labai padėti. Treniruokite šiuos įgūdžius reguliariai bent kelias savaites prieš planuodami rimtesnę ekspediciją.
Antra – jėga ir ištvermė. Kai kuriuose pastatuose teks kopti kelias dešimtis aukštų laiptais, nes liftas gali neveikti arba juo naudotis bus per rizikinga. Jei po trijų aukštų jau uždustate, laikas pradėti bėgioti ar dviračiu važinėti. Stiprios kojos ir geras širdies darbas – tai ne prabanga, o būtinybė.
Trečia – galvos nesukimas nuo aukščio. Tai gali skambėti keistai, bet ne visi žmonės vienodai reaguoja į aukštį. Kai kuriems net žvilgsnis žemyn nuo penkto aukšto sukelia paniką. Jei turite akrofobiją (baimę aukščio), lajų vaikščiojimas tikrai ne jums. Galite išbandyti save palaipsniui – pradėkite nuo mažesnių aukščių, stebėkite savo reakcijas. Jei jaučiate stiprų nerimą, galvos svaigimą ar trūkumą – geriau rinkitės kitus pomėgius.
Įranga, kuri gali išgelbėti gyvybę
Daugelis pradedančiųjų daro klaidą manydami, kad lajų vaikščiojimui užtenka tik drąsos ir gerų sportbačių. Realybė kitokia – tinkama įranga gali būti skirtumas tarp saugios patirties ir tragedijos.
Batai – tai pirmasis ir svarbiausias dalykas. Jums reikia avalynės su puikia sukibtimi, kuri nelystų ant šlapio metalo, betono ar čerpių. Idealiai tinka laipiojimo batai arba kokybiški turistiniai batai su gilia protektoriumi. Sporto kedai su plona padu čia netinka – jie per daug slysta ir neapsaugo pėdos nuo aštrių kraštų.
Pirštinės – dažnai pamirštamas, bet svarbus elementas. Ant stogų dažnai tenka laikytis už metalinių konstrukcijų, kurios gali būti aštrių kraštų, rūdijusios ar labai šaltos. Geros pirštinės su geromis sukibimo savybėmis apsaugos rankas ir suteiks geresnį valdymą.
Apšvietimas – jei planuojate būti ant stogo prieblandoje ar tamsiu paros metu, jums būtinai reikia prožektoriaus ant galvos. Rankinis žibintuvėlis čia netinka, nes jums reikės laisvų rankų. Pasirinkite LED prožektorių su keliais ryškumo režimais ir ilgu baterijos gyvavimo laiku.
Dabar apie rimtesnę įrangą – saugos sistemą. Profesionalūs alpinistai ir pramoniniai alpinistai niekada nedirba aukštyje be apdraudimo. Jums taip pat reikėtų apsvarstyti bent minimalų saugos komplektą: alpinistinį diržą, virvę ir karabinus. Taip, tai brangu (apie 150-300 eurų), bet jūsų gyvybė brangesė. Jei rimtai užsiimate šia veikla, investuokite į saugumą.
Telefonas su pilna baterija ir išorine baterija – būtinybė. Jis ne tik fotografijoms, bet ir skubios pagalbos iškvietimui, jei kas nors nutiktų. Įsitikinkite, kad turite ryšį toje vietoje, kur planuojate būti.
Kaip įvertinti pavojus ir pasirinkti saugią vietą
Ne visi stogai sukurti vienodi. Kai kurie yra santykinai saugūs, kiti – tikros mirties spąstai. Mokėjimas įvertinti riziką – tai įgūdis, kurį būtina išsiugdyti prieš pradedant šią veiklą.
Plokšti stogai su aptvaru – tai geriausias variantas pradedantiesiems. Jei stogas turi bent metrų aukščio aptvarą ar turėklus, rizika nukristi sumažėja drastiškai. Tokie stogai dažni naujuose verslo centruose ar daugiabučiuose. Bet net ir čia būkite atsargūs – aptvaro konstrukcija gali būti susilpnėjusi, ypač senuose pastatuose.
Nuožulnūs stogai – čia jau visai kitas pavojingumo lygis. Čerpių ar skardos stogai gali būti labai slidūs, ypač drėgni ar apledėję. Be specialios įrangos ir įgūdžių ant tokių stogų geriau nelipti. Jei vis tik nusprendžiate, judėkite tik palei stogo šlaitą, kur kampas mažesnis, ir niekada nesistenkite lipti į patį viršų.
Seni pastatai – ypatingas atsargumo atvejis. Apleisti pramoniniai objektai ar seni gyvenamieji namai gali atrodyti romantiškai, bet jų konstrukcijos būklė dažnai nepatikima. Stogo dangos gali būti sutrūkę, metalinės konstrukcijos surūdijusios, o kai kurios vietos gali tiesiog įlūžti po jūsų svoriu. Prieš žengdami ant bet kokio paviršiaus, patikrinkite jo tvirtumą – paspaudę koja ar ranka pajusite, ar konstrukcija patikima.
Oro sąlygos – kritinis faktorius. Niekada, kartoju, NIEKADA nelipkite ant stogų esant šiems oro reiškiniams: stipriam vėjui (virš 10 m/s), lietui, sniegui, plikledžiui ar rūkui. Vėjas gali tiesiog nupūsti jus nuo krašto, šlapias paviršius – neįtikėtinai slidus, o rūkas sumažina matomumą ir orientaciją erdvėje. Patikrinkite orų prognozę ne tik prieš išvykdami, bet ir stebėkite pokyčius realiuoju laiku.
Psichologinis aspektas: kada pavojus tampa priklausomybe
Adrenalino jausmas, kurį patiriate stovėdami ant stogo krašto, yra stiprus dalykas. Kai kuriems žmonėms jis tampa tarsi narkotiku – reikia vis stipresnių pojūčių, vis pavojingesnių situacijų. Čia ir prasideda tikroji problema.
Yra žinomas reiškinys, vadinamas „rizikos normalizavimu”. Kai keletą kartų sėkmingai atlikote kažką pavojingo ir nieko blogo nenutiko, jūsų smegenys pradeda tą veiklą suvokti kaip normalią ir saugią. Pradedame ignoruoti pavojus, tampame pernelyg pasitikintys savimi. Būtent šis psichologinis mechanizmas yra atsakingas už daugelį nelaimingų atsitikimų.
Socialinių tinklų įtaka taip pat negali būti ignoruojama. Kai matote, kaip kiti skelbia įspūdingas nuotraukas iš pavojingų vietų ir gauna tūkstančius patiktukų, kyla noras pralenkti juos, padaryti kažką dar ekstremalesniu. Tai veda į pavojingą varžybų spiralę, kur svarbiausia tampa ne patirtis, o turinys socialiniams tinklams.
Jei pastebite, kad jums vis sunkiau patirti tą patį jaudulį iš tų pačių vietų, jei pradedate svarstyti vis pavojingesnius variantus, jei ignoruojate saugumo taisykles dėl geresnės nuotraukos – sustokite. Tai ženklai, kad pomėgis virsta priklausomybe. Galbūt laikas pasikonsultuoti su psichologu ar bent su patikimais draugais.
Sveika praktika – visada eiti su partneriu. Ne tik dėl fizinio saugumo, bet ir dėl psichologinio. Kitas žmogus gali pastebėti, kai jūs elgiatės per daug rizikingai, gali sustabdyti jus nuo kvailų sprendimų. Be to, jei kas nors nutiktų, bus kas iškvies pagalbą.
Praktiniai patarimai pirmajam kartui
Jei perskaitę visa tai vis dar norite pabandyti, štai konkretūs žingsniai, kaip tai padaryti kuo saugiau.
Pradėkite nuo legalių vietų. Raskite mieste viešai prieinamą apžvalgos aikštelę ar stogą. Tai leis jums pajusti, kaip reaguojate į aukštį, be papildomos teisinio pažeidimo rizikos. Daugelyje miestų yra specialiai įrengtų vietų – nuo bokštų iki dangoraižių apžvalgos aikštelių.
Pasirinkite dieną su idealiomis sąlygomis. Saulėta, rami diena be vėjo – štai ko jums reikia. Venkite ankstaus ryto ar vėlyvo vakaro, kai apšvietimas prastas ir sunkiau įvertinti pavojus.
Eikite su patyrusiu žmogumi. Jei pažįstate ką nors, kas jau turi patirties, paprašykite jį lydėti. Jei ne – prisijunkite prie vietinės bendruomenės. Daugelyje miestų yra urbex (urban exploration) grupės socialiniuose tinkluose, kur galite rasti bendraminčius.
Pirmas kartas turėtų būti ant žemo ir saugaus pastato. Penkių aukštų pastatas su plokščiu stogu ir aptvaru – idealus variantas. Ne dangoraižis, ne apleistas pramoninis objektas, ne nuožulnus stogas. Paprastas, saugus variantas.
Pasakykite kam nors, kur esate. Prieš išvykdami, informuokite draugą ar šeimos narį apie savo planus – kur eisite, kada planuojate grįžti. Tai gali skambėti perdėtai, bet jei kas nors nutiktų, žmonės žinos, kur jūsų ieškoti.
Laikykitės bent dviejų metrų atstumo nuo krašto. Tai auksinė taisyklė. Net jei yra aptvara, laikykitės saugaus atstumo. Vėjas gali būti stipresnis nei manote, o staigus galvos svaigimas gali užklupti netikėtai.
Kai kažkas eina ne taip: kaip elgtis ekstremalioje situacijoje
Net laikydamiesi visų saugumo priemonių, gali nutikti nenumatytų dalykų. Svarbu žinoti, kaip reaguoti.
Jei pajutote galvos svaigimą ar pusiausvyros praradimą – nedelsiant atsitūpkite ar atsigulkite. Ne bandykite „susivaldyti” ir toliau stovėti – tai gali baigtis kritimu. Atsitūpę ar atsigulę ant stogo paviršiaus, jūs esate daug saugesni. Ramiai kvėpuokite, palaukite, kol būsena normalizuosis.
Jei pamatėte, kad stogo konstrukcija pažeista ar nestabili – nedelsiant traukitės atgal tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote. Neeksperimentuokite su alternatyviais maršrutais, nes gali būti dar pavojingiau.
Jei kas nors iš jūsų grupės susižeidė – pirmiausia įvertinkite situaciją. Ar sužeidimas rimtas? Ar asmuo gali pats judėti? Jei taip – atsargiai padėkite jam nusileisti. Jei ne – nedelsiant skambinkite 112. Taip, tai gali reikšti problemas su teisėsauga, bet gyvybė svarbesnė už baudą.
Jei jus pastebėjo apsauga ar policija – nesipriešinkite ir nebėgkite. Bėgimas ant stogo – greitas būdas susižeisti ar žūti. Ramiai bendradarbiaukite, priimkite pasekmes. Bauda ar pokalbis policijoje – tai niekas palyginus su galima trauma nuo kritimo.
Jei užstrigo durys ar nerandate kelio atgal – nesipanikuokite. Skambinkite pagalba. Taip, bus nepatogu, bet tai geriau nei bandyti lįsti pro langus ar ieškoti pavojingų alternatyvių kelių.
Kai nuotykis tampa atsakomybe: mintys kelio pabaigoje
Lajų vaikščiojimas – tai ne tik apie asmeninį iššūkį ar gražias nuotraukas. Tai apie atsakomybę sau, savo artimiesiems ir net tiems žmonėms, kurie galbūt turės jus gelbėti, jei kas nors nutiks.
Kiekvieną kartą, kai nusprendžiate kopti ant stogo, pagalvokite apie savo šeimą. Kaip jie jaustųsi, jei gautų skambutį iš ligoninės ar, dar blogiau, iš policijos? Ar ta akimirka ant stogo krašto verta jų ašarų ir kančios? Tai ne bandymas jus išgąsdinti, o kvietimas būti sąmoningam.
Yra būdų patirti panašius jausmus saugiau. Alpinizmas su tinkama įranga ir instruktoriumi, parasparnių skraidymas, bungee šuoliai – visa tai suteikia adrenaliną, bet su profesionaliu saugumo lygiu. Jei jums reikia aukščio ir jaudulio, galbūt verta išbandyti šias legalias ir kontroliuojamas alternatyvas?
Jei vis dėlto pasirenkate lajų vaikščiojimą, darykite tai protingai. Investuokite į įrangą, mokykitės iš patyrusiųjų, niekada neignoruokite saugumo taisyklių dėl nuotraukos ar įspūdžio draugams. Atminkite, kad drąsa ir kvailumas – tai skirtingi dalykai. Drąsus žmogus supranta riziką ir ją valdo, kvailas – ją ignoruoja.
Ir paskutinis dalykas – jei jaučiate, kad tai ne jums, jei pirmą kartą užlipę pajutote tik baimę ir diskomfortą, nedramatizuokite. Ne visi žmonės turi mėgti tas pačias veiklas. Yra tūkstančiai kitų būdų patirti nuotykį, surasti save, pajusti gyvenimo pilnatvę. Lajų vaikščiojimas – tik vienas iš jų, ir tikrai ne vienintelis vertas jūsų dėmesio.
Tad jei kopsite – kopkite saugiai, protingai ir atsakingai. O jei ne – raskite savo nuotykį kitur. Gyvenimas per trumpas, kad jį užbaigtum kritęs nuo stogo dėl gero kadro Instagramui.