Tarp debesų ir vynuogienojų: neįprasta gurmanų kelionė
Saulėlydis nusidažo raudonai virš Priorato kalnų, o aš stoviu ant siūbuojančio medinio tiltelio, įsikibusi į turėklus ir bandydama sutelkti dėmesį į taurę raudonojo vyno savo rankoje. 30 metrų aukštyje, tarp pušų viršūnių, prasideda viena neįprasčiausių vyno degustacijų, kokioje man teko dalyvauti. Vėjas šiurena lapus, o DOQ Priorat – vieno prestižiškiausių Ispanijos vyno regionų – skonis skleidžiasi ant liežuvio.
„Nebijokite pajudėti, – juokiasi Marija, mūsų someljė ir gidė. – Platforma suprojektuota taip, kad lengvas siūbavimas tik pagerintų vyno aromatus.”
Lajų tako vyno degustacija – naujausias Priorato regiono bandymas sujungti du dalykus, kuriais jis garsėja labiausiai: kvapą gniaužiančius kraštovaizdžius ir pasaulinio lygio vynus. Šis neįprastas projektas, startavęs vos prieš kelis mėnesius, jau spėjo tapti vienu geidžiamiausių patirčių tarp gurmanų, ieškančių ne tik skonio, bet ir adrenalino.
Prioratas: kur vynuogės auga ant skalūno skardžių
Kad suprastume, kodėl DOQ Priorat vynas vertas tokios dramatiškos prezentacijos, reikia pažinti jo kilmės istoriją. Šiaurės rytų Ispanijoje, Katalonijoje įsikūręs Prioratas – vienas mažiausių ir kartu brangiausių vyno regionų pasaulyje. Vos prieš 30 metų jis buvo beveik užmirštas, o šiandien – vienas iš dviejų Ispanijos regionų, turinčių aukščiausią DOQ (Denominación de Origen Calificada) klasifikaciją.
„Mūsų vynuogės auga ekstremaliomis sąlygomis,” – aiškina Marija, kol mes ragaujame pirmąjį vyną – 2018 metų Clos Mogador. „Šiame regione dirvožemis – tai ‘llicorella’, vulkaninės kilmės skalūnas, kuris verčia vynmedžius kovoti dėl išlikimo. Jų šaknys prasiskverbia net 15 metrų gilyn ieškodamos vandens.”
Šis kovos dėl išgyvenimo momentas persiduoda į vyną – koncentruotą, mineralinį, su intensyviu vaisių skoniu. Vynuogynai įsikūrę stačiuose šlaituose, kur mechanizuotas darbas beveik neįmanomas. Derlius čia renkamas rankomis, o kai kuriuose šlaituose darbininkai turi naudoti saugos virves, kad nenukristų.
Dangaus skonio laboratorija: kaip aukštis keičia vyno suvokimą
„Ar pastebėjote, kaip pasikeitė vyno skonis, kai pradėjome kilti aukštyn?” – klausia Marija, kai mūsų grupė pasiekia antrąją degustacijos platformą, dar aukščiau tarp medžių viršūnių.
Pasirodo, tai ne tik marketingo triukas. Mokslininkai seniai tyrinėja, kaip aplinka veikia mūsų skonio suvokimą. Aukštyje dėl sumažėjusio oro slėgio ir padidėjusio adrenalino kiekio mūsų skonio receptoriai veikia kitaip.
„Lėktuvuose maistas atrodo beskoniškas ne tik dėl presurizuotos kabinos, bet ir dėl triukšmo, kuris slopina saldžius skonius ir sustiprina karčius,” – aiškina Marija, kol pilsto antrąjį vyną, 2017 metų Clos Erasmus, pagamintą iš Garnacha ir Syrah vynuogių mišinio.
Šioje „dangaus laboratorijoje” vyno skonis išties atrodo kitoks – tanininiai elementai švelnesni, o vaisių aromatai intensyvesni. Ar tai tik psichologinis efektas? Galbūt. Bet tai nepaneigia patirties unikalumo.
Tarp tradicijos ir inovacijų: Priorato vyno revoliucija
Trečiasis vynas – L’Ermita 2016 – laikomas vienu geriausių ne tik Priorato, bet ir visos Ispanijos vynų. Jo butelis rinkoje kainuoja virš 1000 eurų. Gurkšnodami šį skystąjį auksą, klausomės istorijos apie Priorato atgimimą.
„Devintajame dešimtmetyje grupė jaunų vyndarių, vadinamų ‘Priorato penketu’, atgaivino šį regioną,” – pasakoja Marija. „Alvaro Palacios, Rene Barbier, Daphne Glorian, Carles Pastrana ir Jose Luis Perez – jie rizikavo viskuo, pirkdami apleistus vynuogynus ir eksperimentuodami su tradicinėmis vynuogių veislėmis.”
Šių pionierių dėka tradicinės Garnacha ir Cariñena vynuogės buvo derinamos su tarptautinėmis veislėmis kaip Cabernet Sauvignon ir Syrah, sukuriant visiškai naują stilių, kuris greitai patraukė pasaulio dėmesį.
„Įdomiausia, kad jie nenorėjo kopijuoti Bordo ar Burgundijos. Jie siekė atskleisti tikrąjį Priorato charakterį – mineralinį, galingą, bet kartu elegantišką,” – priduria ji.
Gastronominis spektaklis: kai maistas ir vynas susitinka ore
Ketvirtoji platforma – pati didžiausia, su ištisai padengtu stalu. Čia prasideda gastronominis spektaklis. Vietiniai šefai paruošė specialų meniu, kuris papildo likusius du vynus.
„Priorato virtuvė tradiciškai kukli, bet išradinga,” – aiškina šefas Jordi, dėdamas priešais mus lėkštes su „pa amb tomàquet” – tradicine katalonų duona su pomidorais ir alyvuogių aliejumi. „Kaip ir vynas, ji gimė iš būtinybės išgyventi sunkiomis sąlygomis.”
Toliau seka „fideuà” – paellos giminaitis, gaminamas su makaronais vietoj ryžių, ir „conill amb prunes i pinyons” – triušiena su slyvomis ir pušų riešutais. Kiekvienas patiekalas turi savo vyno porą, kruopščiai parinktą, kad atskleistų skirtingus Priorato vynų niuansus.
Penktasis vynas – jaunesnis Ferrer Bobet 2019 – atskleidžia, kaip naujoji vyndarių karta interpretuoja regiono tradicijas, o šeštasis – archyvinis 2005 metų Mas Martinet – parodo, kaip šie vynai senėja ir įgauna sudėtingumą.
Už taurės: vyno turizmo ateitis Katalonijoje
Saulei leidžiantis už kalnų, degustacija artėja prie pabaigos. Tai puikus momentas pakalbėti apie vyno turizmo ateitį regione.
„Lajų tako degustacija – tik vienas iš projektų, kuriais siekiame pritraukti naują lankytojų kartą,” – pasakoja Priorato vyno tarybos atstovas Carlosas, netikėtai prisijungęs prie mūsų grupės. „Šiuolaikiniai keliautojai ieško ne tik skonio, bet ir istorijos, patirties, kažko, ką galėtų papasakoti draugams.”
Prioratas investuoja į tvarų turizmą – riboja lankytojų skaičių, skatina elektrinių transporto priemonių naudojimą tarp vynuogynų, rengia edukacines programas. Vietoj masinio turizmo, regionas orientuojasi į aukštos kokybės, personalizuotas patirtis.
„Mūsų tikslas – kad lankytojas išvyktų ne tik paragavęs gero vyno, bet ir supratęs, kodėl jis toks ypatingas, kodėl verta mokėti daugiau už butelį iš mažo, sunkiai prieinamo regiono,” – priduria Carlosas.
Tarp dangaus ir žemės: vyno filosofija aukštybėse
Paskutinėje degustacijos stotelėje, žvelgdami į žvaigždėtą dangų, diskutuojame apie gilesnę vyno prasmę. Marija pilsto paskutinį vyną – ypatingą Vall Llach L’Obac 2010, kuris buvo specialiai išimtas iš rūsio šiai progai.
„Vynas yra laiko kapsulė,” – sako ji, sukdama taurę rankoje. „Jame užkonservuoti metai, oras, žmonių darbas ir viltys. Kai geriame seną vyną, mes keliaujame laiku.”
Ši filosofinė perspektyva atrodo ypač tinkama čia, tarp dangaus ir žemės, kai tamsa pamažu apgaubia kalnus. Priorato vynai, kaip ir pati degustacija, yra apie ribų peržengimą – tarp tradicijos ir inovacijų, tarp žemės ir dangaus, tarp kasdienybės ir šventės.
Kai nusileidžiame žemyn ir paskutiniai vyno lašai išgaruoja nuo liežuvio, suprantu, kad išsinešu ne tik naujų žinių apie DOQ Priorat vynus, bet ir gilesnį ryšį su šiuo unikaliu regionu. Galbūt tai ir yra tikrasis vyno tikslas – ne tik suteikti malonumą, bet ir sujungti mus su vieta, žmonėmis ir istorija.
Rytoj grįšiu į miestą, bet dalis manęs liks čia, kabanti tarp pušų viršūnių, su Priorato skoniu lūpose ir istorijomis, kurios dar ilgai aidės mintyse. Ir kai kitą kartą atidarysiu Priorato vyno butelį, kad ir kur būčiau, akimirkai vėl atsidursiu ten – tarp dangaus ir žemės, kur vynas tampa kažkuo daugiau nei gėrimu.
Pagal: Doq Priorat