Kodėl verta pakilti į medžių viršūnes
Paskutinius kelerius metus vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip pabėgti nuo kasdienybės rutinos ir patirti kažką tikrai neįprasto. Lajų takai – tai ne tik adrenalino šuolis, bet ir puiki galimybė pažvelgti į pasaulį iš visai kitos perspektyvos. Būdamas dešimtyje ar dvidešimt metrų virš žemės, staiga supranti, koks mažas esi šiame milžiniškame gamtos teatre. Tačiau kartu jauti ir neįtikėtiną laisvės pojūtį.
Daugelis mano, kad lajų takai skirti tik ekstremalių pojūčių mėgėjams ar sportininkams. Tiesą sakant, tai viena didžiausių klaidų. Šiuolaikiniai nuotykių parkai yra pritaikyti įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms. Yra trasų, kurios tinka net vaikams nuo penkerių metų, o kai kurios sukurtos taip, kad jose jaustųsi saugiai net tie, kurie bijo aukščio. Žinoma, reikia teisingai pasirinkti maršrutą ir tinkamai pasiruošti.
Pirmieji žingsniai: kaip pasirinkti tinkamą parką ir trasą
Prieš leidžiantis į nuotykį medžių viršūnėse, verta gerai išstudijuoti, kokios galimybės yra jūsų regione ar ten, kur planuojate keliauti. Ne visi lajų parkai yra vienodi – kai kurie orientuoti į šeimas su vaikais, kiti į paauglius ir suaugusius, ieškančius stipresnio adrenalino.
Renkantis parką, atkreipkite dėmesį į kelis svarbius dalykus. Pirma, ar parkas turi atitinkamus saugos sertifikatus ir licencijas. Tai nėra formalumas – tai jūsų gyvybės garantija. Antra, kokio tipo sauga naudojama. Šiuolaikiniai parkai vis dažniau naudoja nepertraukiamos saigos sistemas, kai jūs fiziškai negalite atsisegti nuo lynų net panorėję. Tai ypač svarbu pradedantiesiems, kurie gali sutrinkti ar supanikuoti aukštumoje.
Trasų sunkumas paprastai žymimas spalvomis – panašiai kaip slidinėjimo trasose. Žalia reiškia lengvą trasą, mėlyna – vidutinio sunkumo, raudona – sunkią, o juoda – ekstremalią. Jei tai jūsų pirmas kartas, drąsiai pradėkite nuo žalios. Nesvarbu, kad ji atrodo per paprasta – geriau pradėti lengvai ir pamėgti, nei iškart išsigąsti ir daugiau nebenorėti grįžti.
Ką apsirengti ir ką pasiimti su savimi
Drabužių pasirinkimas gali atrodyti nesvarbus, bet tikėkite – tai gali nulemti, ar jūsų patirtis bus maloni, ar virstų kančia. Pirmiausia pamirškite apie sukneles, sijonus ar labai laisvus drabužius. Jums reikės sportinių kelnių – idealiai tiktų tamprės ar sportinės kelnės, kurios nevaržo judėjimo. Viršus taip pat turėtų būti patogus, bet ne per laisvas, kad neužsikabintų už virvių ar karabinų.
Batai – tai atskira tema. Jokių šlepečių, sandalų ar aukštakulnių. Reikia tvirtų sportinių batų su gera padų sukimba. Kai kurie parkai net neleis jums pradėti trasos, jei avalynė bus netinkama. Vasarą gali kilti pagunda apsiauti lengvus batelius, bet atsiminkite – kartais teks lipti ant medinio ar metalinio paviršiaus, kuris gali būti slidus.
Dėl daiktų – kuo mažiau, tuo geriau. Telefoną geriau palikite spintelėje arba, jei labai norite fotografuoti, įsidėkite į užtraukiamą kišenę arba specialų dėklą su dirželiu. Nukritęs telefonas iš dvidešimties metrų aukščio tikrai nebeveiks. Akiniai nuo saulės turėtų būti su dirželiu, kad neliktų ant žemės. Papuošalus – žiedus, apyrankes, ilgus auskarus – geriau palikti namuose. Jie ne tik gali pasimesti, bet ir sukliudyti ar net sužeisti.
Saugos instruktažas: ko tikėtis ir kaip elgtis
Prieš leisdami jus į trasą, parko darbuotojai privalo pravesti instruktažą. Kai kuriems žmonėms tai atrodo kaip nuobodi formalybė, bet iš tikrųjų tai pats svarbiausias momentas. Būtent čia sužinosite, kaip veikia jūsų saigos sistema, kaip teisingai persisegti, kaip nusileisti lynais.
Paprastai instruktažas vyksta žemumoje, ant specialios mokomosios trasos. Čia galėsite išbandyti visus elementus saugioje aplinkoje, paklausti klausimų, pasitikrinti, ar viską supratote. Neskubėkite šio etapo – geriau kartą daugiau paklausti ir įsitikinti, nei vėliau trasoje suprasti, kad kažko nesupratote.
Dažniausiai naudojamos kelių tipų saigos sistemos. Senesnė sistema – kai turite du karabinus ir turite juos rankiniu būdu persisegti. Čia svarbu aukso taisyklė: niekada neatsisekite abiejų karabinų vienu metu. Visada vienas turi būti prisegtas prie lynų. Naujesni parkai naudoja automatines sistemas, kur jūsų karabinas tiesiog slysta lynais ir automatiškai persijungia – čia klaidos tikimybė beveik nulinė.
Psichologinis pasirengimas: kaip įveikti baimę
Net jei nesate linkę bijoti aukščio kasdienėje situacijoje, medžių viršūnėse viskas gali atrodyti kitaip. Tai visiškai normalu ir natūralu. Mūsų smegenys yra suprogramuotos mus saugoti, todėl aukštumoje jos automatiškai įjungia pavojaus signalus.
Svarbiausia – pripažinti savo baimę, bet jai nepasiduoti. Jei jaučiate nerimą, sustokite, giliai pakvėpuokite, pasižiūrėkite į aplinką. Dažnai padeda pasikalbėti su draugu ar instruktoriumi. Neturite savęs versti – jei jaučiate, kad kažkuris elementas per sunkus, galite jį praleisti. Daugelyje parkų yra galimybė nusileisti žemyn bet kuriame trasos taške.
Kai kuriems žmonėms labai padeda, kai jie supranta, kaip veikia saigos sistema. Žinojimas, kad fiziškai negalite nukristi, nes esate pritvirtinti prie lynų, kurie išlaiko net kelių šimtų kilogramų svorį, suteikia ramybės. Instruktoriai paprastai mielai parodo, kaip tvirti yra lynai ir karabinai.
Kas jus laukia trasoje: tipiniai elementai ir kaip juos įveikti
Lajų trasos susideda iš įvairių elementų, sujungtų į vientisą maršrutą. Kiekvienas parkas turi savo unikalius sprendimus, bet yra keletas klasikinių elementų, su kuriais susidursite beveik visur.
Pakabinti tiltai – tai vienas dažniausių elementų. Jie gali būti iš lentų, lynų, tinklų ar netgi padangų. Pagrindinis iššūkis čia – išlaikyti pusiausvyrą, nes tiltas paprastai siūbuoja. Patarimas: žiūrėkite į priekį, o ne žemyn, ir judėkite ramiai, be staigių judesių. Jei tiltas labai siūbuoja, kartais padeda leisti siūbuoti ir judėti kartu su ritmu.
Ziplinai arba trolejai – tai vienas mėgstamiausių elementų daugumai žmonių. Jūs tiesiog prisisegte prie lyno ir nusklendžiate nuo vieno medžio prie kito. Čia svarbu teisingai startuoti – paprastai reikia pasiimti įsibėgėjimą arba tiesiog nušokti nuo platformos. Kartais žmonės per daug susikaupę ir per stipriai atsisperia, dėl to per greitai lekia ir per stipriai atsitrenkia į pagalvę ar tinklą gale.
Laipiojimo tinklai ir kopėčios – čia jau reikia fizinės jėgos. Jei nėra pratę sportuoti, šie elementai gali būti sudėtingiausi. Neskubėkite, darykite pauzes, naudokite ne tik rankas, bet ir kojas – jos stipresnės ir ištvermingesnės.
Ką daryti, jei kažkas nutinka
Net ir gerai pasiruošus, trasoje gali kilti netikėtų situacijų. Svarbiausia – nesipanikuoti ir žinoti, kaip elgtis.
Jei įstrigote ir nežinote, kaip toliau judėti, tiesiog sustokite ir pašaukite instruktorių. Visuose parkuose yra darbuotojai, kurie stebi trasą ir gali padėti. Jie gali paaiškinti iš žemės arba, jei reikia, užlipti pas jus ir padėti fiziškai. Nesigėdykite prašyti pagalbos – instruktoriai mato tokias situacijas kasdien ir jiems tai įprasta darbo dalis.
Jei pajutote fizinį nuovargį ar pablogėjo savijauta, irgi būtinai praneškite. Geriau nutraukti trasą ir saugiai nusileisti, nei versti save ir rizikuoti. Kai kurie parkai turi evakuacijos sistemas – instruktorius gali jus nuleisti specialiu lynu.
Labai retais atvejais gali atsitikti, kad sugenda įranga – pavyzdžiui, užstringa karabinas. Čia vėlgi – ramiai, be panikos. Jūs vis tiek esate saugiai pritvirtinti, niekas jums negresia. Pašaukite instruktorių, jis ateis ir išspręs problemą.
Po nuotykio: kaip pratęsti tą gerą jausmą
Kai nusileisdami žemyn vis dar jaučiate adrenaliną kraujyje ir šypseną veide, suprantate, kad tai buvo verta. Daugelis žmonių po pirmojo karto lajų takuose nori grįžti vėl ir vėl, išbandyti sudėtingesnes trasas, įveikti naujus iššūkius.
Jei patirtis buvo teigiama, galite planuoti kitus apsilankymus – gal jau sudėtingesnėse trasose, gal kitame parke. Kiekvienas parkas turi savo ypatumus, skirtingą medžių rūšis, skirtingą kraštovaizdį. Kai kurie parkai veikia ir vakarais, su specialiu apšvietimu – tai visai kitoks išgyvenimas nei dieną.
Lajų takai taip pat gali tapti puikia šeimos ar draugų tradicija. Tai veikla, kuri vienija, leidžia kartu įveikti iššūkius, palaikyti vieni kitus. Vaikai ypač mėgsta tokius nuotykius ir dažnai būna drąsesni nei suaugusieji.
Dar vienas dalykas, kurį daugelis atranda po lajų takų – tai pasitikėjimas savimi. Kai įveiki kažką, kas atrodė baisu ar per sunku, tai persikeliama ir į kitas gyvenimo sritis. Supranti, kad gali daugiau, nei manei. Kad baimė yra tik jausmas, kurį galima įveikti. Kad kartais verta išeiti iš komforto zonos.
Taigi, jei vis dar svarstote, ar verta bandyti – atsakymas tikrai teigiamas. Tik nepamirškite pasirinkti tinkamo lygio trasą, tinkamai pasiruošti ir klausyti instruktorių. O visa kita – tiesiog leiskitės į nuotykį ir mėgaukitės. Gamta iš paukščio skrydžio perspektyvos atrodo visai kitaip, o tas jausmas, kai įveiki paskutinį trasos elementą, yra tikrai neįkainojamas.