Kodėl verta imtis šio iššūkio
Mokyklos paroda – tai ne tik puiki proga parodyti mokinių kūrybiškumą, bet ir tikras organizacinių gebėjimų testas. Per savo karjerą mačiau dešimtis tokių renginių, ir galiu pasakyti vieną dalyką: kai paroda pavyksta, džiaugsmas vaikų akyse kompensuoja visas nemiegotas naktis ir stresą. Bet kaip tai padaryti per vos mėnesį? Skamba beprotiškai, tačiau yra visiškai įmanoma, jei žinai, ką darai.
Dažniausiai mokyklos parodos organizavimas užtrunka 2-3 mėnesius, bet gyvenimas kartais meta iššūkius – galbūt netikėtai gavote galimybę naudotis puikia erdve, o gal tiesiog kas nors užmiršo apie šventę. Nesvarbu, kokia priežastis, 30 dienų gali būti visiškai pakankamas laikotarpis, jei turite aiškų planą ir komandą, kuri juo tiki.
Pirmoji savaitė: fundamentas ir aiškus planas
Pirmos septynios dienos – tai jūsų aukso laikas. Dabar reikia priimti visus svarbiausius sprendimus, kurie vėliau leis jums judėti pirmyn kaip gerai suteptam mechanizmui.
Pirmiausia surinkite komandą. Jums reikės bent 3-4 žmonių, kurie galėtų prisiimti atsakomybę už skirtingas sritis. Idealus variantas: vienas žmogus koordinuoja kūrybinius dalykus (kas bus rodoma), kitas tvarko logistiką (erdvė, įranga), trečias – komunikaciją (plakatai, kvietimai, socialiniai tinklai), o ketvirtas – finansus ir rėmėjus. Jei esate mažesnė mokykla, galite apsiriboti ir dviem žmonėmis, bet tada aiškiai paskirstykite užduotis.
Antrasis žingsnis – nuspręskite temą. Taip, paroda gali būti ir be temos, bet tematinė paroda visada atrodo profesionaliau ir padeda mokiniams sutelkti dėmesį. Tema gali būti plati: „Mūsų miestas”, „Gamta ir mes”, „Ateities vizijos” ar „Lietuviškos tradicijos šiuolaikiniame pasaulyje”. Svarbu, kad tema būtų pakankamai lanksti, kad įvairių amžiaus grupių mokiniai galėtų ją interpretuoti savaip.
Trečiasis dalykas – erdvė. Per pirmąją savaitę turite žinoti, kur paroda vyks. Mokyklos koridorius? Sporto salė? Gal pavyks susitarti su vietos kultūros centru ar biblioteka? Erdvės pasirinkimas diktuoja viską kitą – kiek darbų galėsite eksponuoti, kokio dydžio jie gali būti, ar reikės papildomos įrangos.
Štai konkretus pirmosios savaitės grafikas:
- 1 diena: komandos formavimas ir pirmasis susitikimas
- 2-3 dienos: temos pasirinkimas ir patvirtinimas
- 4-5 dienos: erdvės paieška ir rezervavimas
- 6 diena: preliminaraus biudžeto sudarymas
- 7 diena: pirmojo pranešimo mokiniams ir mokytojams parengimas
Antroji savaitė: kūrybos ir dalyvių mobilizavimas
Dabar prasideda tikrasis darbas. Turite įtraukti mokinius ir mokytojus į procesą taip, kad jie jaustųsi ne tik dalyviais, bet ir bendrakūrėjais.
Organizuokite bendrą susirinkimą su mokytojais. Paaiškinkite viziją, temą ir terminus. Būkite atviri pasiūlymams – mokytojai dažnai turi puikių idėjų, kaip integruoti parodą į savo pamokų programą. Dailės mokytojas gali skirti kelias pamokas darbams kurti, lietuvių kalbos – rašyti aprašymus prie eksponatų, istorijos – parengti teminę ekspoziciją.
Labai svarbu nustatyti aiškius kriterijus darbams. Pavyzdžiui:
- Maksimalus darbo dydis: A3 formatas arba 50×50 cm (priklausomai nuo erdvės)
- Technika: laisva (piešinys, koliažas, nuotrauka, skulptūra ir pan.)
- Kiekvienas darbas turi turėti etiketę su autoriaus vardu, klase ir trumpu aprašymu
- Pateikimo terminas: ne vėliau kaip 21 diena nuo šiandien
Sukurkite paprastą registracijos formą – gali būti net popierinė, kur mokiniai užsirašo, ką planuoja kurti. Tai padės jums suprasti, kiek maždaug darbų tikėtis ir ar nebus kokių nors spragų temoje.
Šią savaitę taip pat pradėkite komunikacijos kampaniją. Pakabinkite ryškius plakatus mokykloje, sukurkite renginį Facebook’e, paprašykite mokytojų informuoti tėvus per el. dienynus. Kuo daugiau žmonių žinos apie parodą iš anksto, tuo didesnė tikimybė, kad jie ateis.
Trečioji savaitė: logistika ir detalės
Dabar jūsų stalą turėtų dengti įvairūs sąrašai, planai ir brėžiniai. Tai normalu – geriau dabar praleisti valandą planuojant, nei vėliau tris valandas taisant klaidas.
Pradėkite nuo ekspozicijos plano. Jei turite erdvės planą (net ir grubų eskizą), pažymėkite, kur kas bus eksponuojama. Atsižvelkite į:
- Šviesą – geriausios vietos yra prie langų ar ten, kur yra geras dirbtinis apšvietimas
- Srautą – žmonės turėtų galėti laisvai judėti, nesikimšdami
- Teminį grupavimą – panašūs darbai arba vienos klasės kūriniai gali būti kartu
- Aukštį – mažesniųjų mokinių darbai turėtų būti žemiau, kad jie patys galėtų juos matyti
Įrangos klausimas dažnai tampa galvos skausmu. Jums greičiausiai reikės:
- Stendų arba sienų, kur kabinti darbus (jei naudojate kilnojamus stendus, rezervuokite juos DABAR)
- Stalų skulptūroms ar trimatėms kompozicijoms
- Apšvietimo (jei erdvė tamsoka)
- Kabliukų, smeigtukų, lipnios juostos ar kitų tvirtinimo priemonių
- Etiketės ar kortelės darbams pasirašyti
Jei biudžetas ribotas (o jis dažniausiai toks ir yra), būkite kūrybiški. Stendus gali pakeisti įtemptos virvelės su segtukais, stalus – sudėtos knygos ar dėžės, uždengtos gražia medžiaga. Viena mokykla, kurią pažįstu, naudojo senus langų rėmus kaip ekspozicijos elementus – atrodė fantastiškai ir nieko nekainavo.
Šią savaitę taip pat susisiekite su vietine spauda. Nedidelė žinutė rajono laikraštyje ar internetiniame portale gali pritraukti papildomų lankytojų ir suteikti mokiniams papildomo pasididžiavimo jausmo.
Ketvirtoji savaitė: finišo tiesioji
Paskutinės septynios dienos – tai intensyviausias periodas. Dabar viskas turėtų susidėlioti į vieną visumą.
Pirmiausia – darbų surinkimas. Nustatykite aiškią datą ir vietą, kur mokiniai turės pristatyti savo kūrinius. Geriausia tai padaryti maždaug 3-4 dienas prieš parodos atidarymą. Kai gaunate darbus, iš karto tikrinkite, ar yra visos etiketės, ar darbas neapgadintas, ar atitinka nustatytus kriterijus.
Sukurkite inventorizacijos sąrašą – kiekvienas darbas turėtų turėti numerį. Tai padės jums sekti, kas kur yra, ir užtikrins, kad po parodos visi darbai grįžtų savininkams. Paprasta Excel lentelė su stulpeliais „Numeris”, „Autorius”, „Klasė”, „Pavadinimas”, „Technika” puikiai pasitarnaus.
Montavimo diena paprastai yra dieną prieš atidarymą. Štai kaip organizuoti šį procesą:
Pradėkite nuo didelių elementų ir bendrų erdvių. Pirma išdėstykite stendus, stalus, nustatykite apšvietimą. Tik tada pradėkite kabinti darbus. Turėkite planą, bet būkite lankstūs – kartais vietoje darbo atrodo geriau nei ant popieriaus.
Pasitelkite mokinių pagalbą, ypač vyresniųjų klasių. Jie gali padėti kabinti darbus, lipinti etiketes, tvarkyti erdvę. Tik įsitikinkite, kad suaugęs prižiūri procesą – entuziazmas kartais gali virsti chaosu.
Palikite laiko paskutiniams pataisymams. Visada atsiranda kažkas, kas reikalauja koregavimo – kreivas rėmelis, neįskaitoma etiketė, netinkama šviesa.
Atidarymas ir parodos vedimas
Atidarymo ceremonija neturi būti sudėtinga, bet ji turėtų būti. Net 15 minučių programa suteikia renginiui oficialumo ir svarbos.
Paprastas scenarijus galėtų atrodyti taip:
- Trumpas mokyklos vadovo ar organizatoriaus žodis (2-3 minutės)
- Temos pristatymas ir kelių darbų išskyrimas (3-4 minutės)
- Galbūt vieno ar dviejų mokinių žodis apie savo kūrybą (2-3 minutės)
- Oficialus parodos atidarymas ir kvietimas apžiūrėti darbus
Jei turite galimybę, paruoškite nedidelius užkandžius ir gėrimus. Tai nebūtina, bet sukuria malonesnę atmosferą ir skatina žmones užsibūti ilgiau. Paprasčiausios sausainiai ir sultys puikiai tinka.
Parodos metu paskirskite kelis žmones „budėti” – atsakyti į klausimus, prižiūrėti, kad niekas neliestų darbų, padėti susiorientuoti. Vyresniųjų klasių mokiniai puikiai tinka šiam vaidmeniui ir dažnai labai didžiuojasi galėdami būti „gidais”.
Darykite nuotraukas! Tai svarbu dokumentavimui, būsimiems renginiams ir, svarbiausia, prisiminimams. Paskirskite vieną asmenį fotografuoti ne tik darbus, bet ir žmones – jų reakcijas, sąveiką, džiaugsmo akimirkas.
Klaidos, kurių verta vengti
Per metus matau tas pačias klaidas kartojantis vėl ir vėl. Štai kelios, kurios gali sugadinti net puikiai suplanuotą parodą:
Nepakankama komunikacija su mokytojais. Jei mokytojai nežino, kas vyksta, jie negali padėti. O jų pagalba yra neįkainojama – jie turi tiesioginį kontaktą su mokiniais ir gali motyvuoti juos dalyvauti.
Per optimistiškas laiko planavimas. Visada pridėkite papildomo laiko kiekvienam etapui. Jei manote, kad montavimas užtruks 3 valandas, planuokite 5. Visada atsiranda netikėtumų.
Ignoravimas saugumo reikalavimų. Įsitikinkite, kad darbai tvirtai prikabinti, kad niekas negali užkliūti už laidų, kad evakuacijos išėjimai nepristatyti. Tai nuobodu, bet būtina.
Pamiršimas padėkoti. Po parodos nepamirškite padėkoti visiems – mokytojams, mokiniams, tėvams, techniniams darbuotojams, rėmėjams. Paprastas padėkos laiškas ar viešas paminėjimas daug reiškia ir užtikrina, kad žmonės norės padėti ir kitą kartą.
Nesukūrimas atsarginių planų. Kas atsitiks, jei susirgsite? Jei neveiks projektorius? Jei ateis dvigubai daugiau žmonių nei tikėjotės? Turėkite bent minimalius atsarginius planus pagrindinėms problemoms.
Kai dulkės nurimsta: kas po parodos
Paroda baigėsi, svečiai išsiskirstė, ir jūs galbūt manote, kad darbas baigtas. Bet yra dar keletas svarbių žingsnių, kurie užbaigs procesą ir paruoš jus būsimiems projektams.
Darbų grąžinimas turi būti organizuotas. Nustatykite aiškų laiką ir vietą, kada mokiniai gali atsiimti savo kūrinius. Naudokite tą inventorizacijos sąrašą, kurį sukūrėte anksčiau. Žymėkite, kas paimta, o kas dar liko. Darbams, kurie nepasiimti per savaitę, turėkite planą – gal juos galima eksponuoti mokyklos koridoriuose ilgiau?
Surinkite atsiliepimus. Tai gali būti paprasta anketa arba neformalūs pokalbiai su dalyviais. Kas patiko? Kas galėtų būti geriau? Kokias temas norėtų matyti ateityje? Ši informacija yra aukso vertės planuojant kitus renginius.
Finansinis suvedimas – jei turėjote biudžetą, susumuokite, kiek iš tikrųjų išleidote. Tai padės tiksliau planuoti būsimus renginius. Jei liko pinigų, nuspręskite, kaip juos panaudoti – gal galima įsigyti įrangą, kuri pravers kitą kartą?
Dokumentavimas. Sukurkite paprastą ataskaitą ar pristatymą su nuotraukomis, statistika (kiek darbų, kiek lankytojų, kiek klasių dalyvavo) ir pagrindinėmis įžvalgomis. Tai bus neįkainojamas šaltinis planuojant kitą parodą.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – švęskite! Jūsų komanda nusipelnė pripažinimo. Nesvarbu, ar tai bus bendri pietūs, ar tiesiog nuoširdus ačiū susirinkime – pripažinkite įdėtą darbą ir pasiektus rezultatus.
Organizuoti mokyklos parodą per 30 dienų yra įmanoma, kai turite aiškų planą, gerą komandą ir lankstumą prisitaikyti prie aplinkybių. Taip, bus streso akimirkų, kai atrodys, kad viskas griūva. Bet kai matote mokinį, didžiuojantį savo darbu kabančiu ant sienos, kai tėvai fotografuoja ir šypsosi, kai visa mokyklos bendruomenė susirenka švęsti kūrybiškumo – suprantate, kad kiekviena įdėta pastanga buvo verta. Ir kas žino, galbūt po šios patirties 30 dienų jums atrodys net per daug laiko kitai parodai!