Kodėl virtualūs turai tapo būtinybe, o ne priedas
Prieš kelerius metus virtualūs turai buvo laikomi kažkokia prabanga, skirta tik aukščiausios klasės būstui. Dabar situacija pasikeitė iš esmės. Žmonės perka butus neišėję iš namų, investuotojai vertina objektus kitame žemyne, o agentai sutaupo dešimtis valandų, kurias anksčiau praleisdavo vežiodami klientus po tuščius butus.
Pandemija tik pagreitino procesą, kuris vyko ir anksčiau. Žmonės įprato prie nuotolinio darbo, nuotolinių susitikimų, nuotolinio visko. Nekilnojamojo turto rinka negalėjo likti nuošalyje. Tačiau čia svarbu suprasti – virtualūs turai nėra paprastas fotografijų rinkinys ar video. Tai visiškai kitokia būsto pristatymo filosofija, kuri keičia ne tik tai, kaip parduodame, bet ir tai, kaip žmonės priima sprendimus.
Kai kurie agentai vis dar mano, kad nieko nepakeisi – žmonės vis tiek norės pamatyti butą gyvai. Ir jie iš dalies teisūs. Bet problema ta, kad iki to gyvo apsilankymo reikia pritraukti dėmesį, sukelti susidomėjimą, įtikinti žmogų, kad verta skirti laiką ir atvykti. Ir būtent čia virtualūs turai atlieka savo pagrindinę funkciją.
Kokios virtualių turų technologijos realiai veikia rinkoje
Rinkoje egzistuoja kelios pagrindinės technologijos, ir ne visos jos vienodai naudingos. Paprasčiausia forma – tai 360 laipsnių nuotraukos, sujungtos į vieną maršrutą. Tokius turus galima sukurti net su geresniu išmaniuoju telefonu ir specialia programėle. Kokybė, žinoma, bus vidutiniška, bet pradedantiems agentams ar privatiems pardavėjams tai gali būti priimtinas variantas.
Profesionalesnė versija – tai Matterport tipo technologija. Čia jau kalbame apie specializuotą įrangą, kuri nuskaito patalpas trimačiu formatu. Rezultatas – ne tik galimybė pasivaikščioti po butą, bet ir matyti jo planą iš viršaus, matuoti atstumus, pajausti erdvę. Tokių turų kaina svyruoja nuo šimto iki kelių šimtų eurų, priklausomai nuo objekto dydžio.
Yra ir brangesnių variantų – su drono nuotraukomis, su virtualia baldų įstatymo galimybe, su interaktyviais elementais. Bet praktika rodo, kad dauguma pirkėjų visiškai patenkinti vidutiniu lygiu. Jiems svarbiausia – aiškiai pamatyti patalpų išdėstymą, įvertinti apšvietimą, suprasti, ar tiks jų baldai.
Svarbus niuansas – technologija turi būti greita. Jei turas kraunasi po penkias sekundes, jei lūžinėja, jei reikia įdiegti kažkokius papildomus įskiepius – žmonės tiesiog išeis. Geriau paprastesnis, bet sklandžiai veikiantis turas nei super profesionalus, bet lėtas.
Kaip virtualūs turai keičia pirkėjų elgesį
Įdomiausia tai, kad virtualūs turai iš tikrųjų filtruoja pirkėjus, ir tai yra gerai. Skamba keistai, tiesa? Bet pagalvokite – anksčiau agentas praleisdavo valandas vežiodamas žmones, kurie iš tikrųjų nebuvo rimti pirkėjai arba kuriems objektas akivaizdžiai netiko. Dabar žmogus gali per penkias minutes virtualiai apžiūrėti butą ir suprasti, kad jis per mažas, per tamsus arba tiesiog ne jo stiliaus.
Tai reiškia, kad kai klientas jau kreipiasi dėl realaus apsilankymo, jis yra daug labiau motyvuotas. Jis jau matė butą, jis jau įsivaizdavo save toje erdvėje, jis jau turi klausimų, į kuriuos nori gauti atsakymus. Tokių susitikimų konversija į sandorį yra kelis kartus didesnė nei atsitiktinių apsilankymų.
Kitas aspektas – geografija. Virtualūs turai leidžia pritraukti pirkėjus iš kitų miestų ar net šalių. Investuotojai, kurie anksčiau nė nesvajotų pirkti buto nematę jo gyvai, dabar daro tai reguliariai. Žinoma, čia svarbu turėti patikimą agentą vietoje, kuris gali pasirūpinti techniniais dalykais, bet pats sprendimo priėmimo procesas tampa daug lankstesnis.
Pastebėta ir tai, kad žmonės, kurie naudojasi virtualiais turais, greičiau priima sprendimus. Kai turi galimybę ramiai, be skubėjimo apžiūrėti objektą, kai gali grįžti prie jo vėliau, parodyti šeimai, draugams – sprendimas bręsta natūraliau ir greičiau.
Praktiniai patarimai agentams: kaip maksimaliai išnaudoti virtualius turus
Pirmas dalykas – investuokite į normalią kokybę. Tai nereiškia, kad turite išleisti tūkstančius, bet reiškia, kad neturėtų būti miglotų nuotraukų, kreivų kampų ar prastos apšvietos. Jei patys negalite užtikrinti kokybės, geriau samdykite profesionalą. Vieno buto turo kaina atsipirks per pirmąjį sutaupytą apsilankymą.
Antras momentas – kontekstas. Virtualus turas pats savaime yra tik įrankis. Jis turi būti integruotas į bendrą skelbimo strategiją. Tai reiškia gerą aprašymą, kokybiškus papildomus foto, informaciją apie rajoną, infrastruktūrą. Žmonės nori matyti visą paveikslą, ne tik tuščias sienas.
Trečias patarimas – naudokite analitikos įrankius. Dauguma virtualių turų platformų leidžia sekti, kiek žmonių peržiūrėjo turą, kiek laiko praleido, kurias patalpas žiūrėjo ilgiausiai. Ši informacija neįkainojama. Ji parodo, kas žmones domina, o kas ne. Galbūt visi užsibūna virtuvėje – vadinasi, ji yra stiprioji objekto pusė, kurią reikia akcentuoti.
Ketvirtas dalykas – mobilumas. Daugiau nei pusė žmonių naršo nekilnojamojo turto skelbimus telefonu. Jūsų virtualus turas privalo sklandžiai veikti mobiliuose įrenginiuose. Patikrinkite tai patys prieš publikuodami. Atsisiųskite skelbimą telefone, pabandykite naršyti – ar patogu, ar greita, ar aišku.
Penktas niuansas – atnaujinimai. Jei objekte pasikeitė kažkas esminio – atliktas remontas, pakeisti baldai, sutvarkytas kiemas – atnaujinkite turą. Niekas taip nesugadina įspūdžio kaip nesutapimas tarp virtualaus turo ir realybės. Žmonės jaučiasi apgauti ir praranda pasitikėjimą.
Klaidos, kurių reikia vengti
Didžiausia klaida – manyti, kad virtualus turas pats už save kalba. Ne, nekalba. Jei įkelsite turą be jokio konteksto, be nuorodų, be paaiškinimų – dauguma žmonių jo tiesiog neras arba nesupras, kaip naudotis. Reikia aiškių instrukcijų, mygtuko „Pradėti virtualų turą”, galbūt trumpo įvadinio video.
Antra klaida – per daug efektų. Kai kurie agentai mano, kad kuo daugiau muzikos, animacijų, perėjimų, tuo geriau. Praktika rodo priešingai. Žmonės nori paprastumo. Jie nori matyti butą, ne jūsų montažo įgūdžius. Muzika turi būti neutrali arba jos visai neturi būti. Perėjimai – sklandūs ir greiti. Jokių trijų sekundžių fade-in efektų.
Trečia problema – netinkamas laikas. Virtualius turus geriausia filmuoti dieną, kai yra natūrali šviesa. Vakariniai turai su dirbtine apšvieta dažnai atrodo niūriai ir nemaloniai. Taip pat vengkite filmuoti, kai lauke lyja – pro langus matomas pilkas dangus niekam nekelia entuziazmo.
Ketvirta klaida – ignoruoti privatumą. Jei bute gyvena žmonės, įsitikinkite, kad pašalintos visos asmeninės nuotraukos, dokumentai, asmens daiktai. Virtualus turas yra viešas, ir bet kas gali jį peržiūrėti. Būta atvejų, kai žmonės atpažino save nuotraukose ir buvo labai nepatenkinti.
Penkta – neprisitaikymas prie auditorijos. Jei parduodate prabangų penthausą, virtualus turas turi atitikti lygį. Jei parduodate studentišką studiją, nereikia per daug išpūsti lūkesčių. Žmonės turi gauti tai, ko tikisi, ne daugiau ir ne mažiau.
Finansinis aspektas: ar virtualūs turai tikrai apsimoka
Skaičiai kalba patys už save. Objektai su virtualiais turais parduodami vidutiniškai 20-30% greičiau nei be jų. Tai reiškia mažesnes palaikymo išlaidas, mažesnį stresą pardavėjui, greitesnę komisiją agentui. Net jei virtualaus turo sukūrimas kainuoja 200 eurų, o buto išlaikymas papildomą mėnesį kainuoja 500 eurų (komunaliniai, mokesčiai, paskolos palūkanos) – matematika akivaizdi.
Be to, objektai su virtualiais turais sulaukia vidutiniškai 50% daugiau užklausų. Ne visos jos konvertuojasi į pardavimus, bet didesnis srautas reiškia didesnes galimybes. Tai ypač aktualu specifiniams objektams – labai brangiems, labai pigiem, nestandartinės planūotės. Tokie objektai ieško savo pirkėjo, ir virtualūs turai padeda jį rasti.
Agentams virtualūs turai leidžia dirbti efektyviau. Vietoj dešimties apsilankymų per savaitę galite turėti tris, bet kokybiškai pasiruošusius. Tai reiškia daugiau laiko kitiems objektams, daugiau sandorių per metus, didesnę apyvartą. Kai kurie agentai skaičiuoja, kad virtualūs turai padidino jų produktyvumą 40%.
Investuotojams tai dar aktualesniu. Galimybė greitai peržiūrėti dešimtis objektų, palyginti juos, priimti sprendimus – tai sutaupo ne tik laiką, bet ir pinigus. Nereikia keliauti, nereikia nuomotis automobilių, nereikia praleisti dienų vaikštant po tuščius butus.
Ateities tendencijos ir ko tikėtis
Virtualios realybės akiniai tampa prieinamesni. Jau dabar galite nusipirkti padorius VR akinius už 300-400 eurų. Kai jie taps įprastais kaip išmanieji telefonai, nekilnojamojo turto apžiūra pasikeis dar labiau. Įsivaizduokite – užsidedate akinius ir tiesiog vaikštote po butą, tarsi būtumėte ten. Jokių paspaudimų, jokių perėjimų – tiesiog natūralus judėjimas.
Dirbtinis intelektas jau dabar leidžia automatiškai sukurti virtualius turus iš paprastų nuotraukų. Kokybė dar ne ideali, bet technologija tobulėja. Netrukus galėsite nufotografuoti butą telefonu, įkelti nuotraukas į programą, ir per kelias minutes gauti pilnavertį virtualų turą.
Interaktyvūs elementai – dar viena kryptis. Galimybė pakeisti sienų spalvas, išdėlioti savo baldus, pamatyti, kaip atrodytų su kitu grindų danga. Tai jau ne fantastika, o realybė, kurią siūlo kai kurios platformos. Tiesa, kol kas už papildomą kainą.
Integruotos su kitomis paslaugomis platformos. Peržiūrėjote butą virtualiai, iškart matote hipotekos skaičiuoklę, galite užsisakyti vertinimą, susisiekti su agentu, užsakyti realų apsilankymą – visa tai vienoje vietoje. Tokios ekosistemos jau kuriamos ir greičiausiai taps standartu.
Kai technologija sutinka žmogiškumą
Tačiau visas šis technologinis progresas neturi užgožti pagrindinės tiesos – nekilnojamasis turtas vis dar yra apie žmones. Apie jų svajones, baimes, viltis. Virtualūs turai yra įrankis, ne tikslas. Jie turi palengvinti procesą, ne jį komplikuoti.
Geriausi agentai supranta, kad virtualus turas – tai tik pirmasis žingsnis. Jis pritraukia dėmesį, sukelia susidomėjimą, bet sandorį užbaigia žmogus. Asmeninis kontaktas, pasitikėjimas, gebėjimas išklausyti ir suprasti kliento poreikius – tai vis dar svarbiausia.
Pardavėjams svarbu nepamiršti, kad už kiekvieno virtualaus turo stovi realus namas ar butas, kuriame kas nors gyveno, kūrė prisiminimus, džiaugėsi ir liūdėjo. Šis emocinis aspektas negali būti visiškai perkeltas į skaitmeninę erdvę, ir tai gerai. Nes būtent jis daro nekilnojamąjį turtą ypatingą.
Virtualūs turai keičia rinką, bet jie jos neužvaldo. Jie tampa natūralia proceso dalimi, kaip kadaise tuo tapo spalvotos nuotraukos vietoj nespalvotų, kaip internetiniai skelbimai pakeitė laikraščius. Tai evoliucija, ne revoliucija. Ir tie, kurie supranta šį skirtumą, kurie moka derinti technologijas su žmogiškumu, kurie nenustoja klausytis savo klientų – būtent jie ir toliau bus sėkmingi šioje nuolat besikeičiančioje rinkoje.