Kodėl vis daugiau žmonių traukia į lajų viršūnes
Paskutiniais metais pastebiu keistą reiškinį – mano draugų ir pažįstamų Instagram paskyrose vis dažniau pasirodo nuotraukos iš aukštai. Ne iš lėktuvų, ne iš dangoraižių stebėjimo aikštelių, o nuo elektros perdavimo lajų viršūnių. Kai kurie šypsosi, kai kurie atrodo įsitempę, bet visi turi tą pačią žinutę: „Padariau!” Ir kaskart matydamas tokias nuotraukas galvoju – ar jie bent suvokia, kokią riziką prisiėmė?
Lajų laipiojimas, arba kaip jį vadina angliškai kalbantys entuziastai – „pylon climbing”, tapo savotišku iššūkiu sau, adrenalino šaltiniu ir būdu pamatyti pasaulį iš visai kitos perspektyvos. Bet čia ne paprastas pasivaikščiojimas parke. Tai veikla, kuri reikalauja rimto pasirengimo, atsakomybės ir, svarbiausia, saugos supratimo. Nes skirtumas tarp įspūdingo nuotykio ir tragedijos dažnai būna vos kelių atsargumo priemonių atstumu.
Kas iš tikrųjų laukia ten viršuje
Pirmiausia reikia suprasti, su kuo susiduriate. Elektros perdavimo lajus paprastai būna nuo 20 iki 70 metrų aukščio, nors kai kurios konstrukcijos gali siekti ir 100 metrų. Tai ne vien metalinė konstrukcija – tai veikianti elektros infrastruktūra, dažniausiai perduodanti aukštos įtampos elektros srovę. Kalbame apie 110, 220 ar net 330 kilovoltų linijas. Tokia įtampa gali nukauti akimirksniu net nepalietę laidų – pakanka priartėti per arti, ir elektros lankas peršoks tarpą.
Antra problema – konstrukcijos stabilumas. Lajus projektuojami atlaikyti vėją, ledą ir laidų svorį, bet ne papildomą žmogaus masę. Kai kurios konstrukcijos būna senos, surūdijusios, su atsilaisvinusiais varžtais. Matau, kaip žmonės užkopę fotografuojasi, laikydamiesi viena ranka, o kita mojuodami draugams apačioje. Jie net neįsivaizduoja, kad ta vieta, už kurios laikosi, gali būti susilpnėjusi korozijos.
Dar viena realybė – oras ten viršuje visiškai kitoks nei apačioje. Vėjas, kuris žemėje atrodo kaip malonus vėjelis, 50 metrų aukštyje gali būti tokios jėgos, kad tiesiog nuvers jus nuo konstrukcijos. Temperatūra žemesnė, drėgmė kita, o jei dar pradeda lyti – metalas tampa slidus kaip ledas. Mačiau vaizdo įrašą, kur vaikinas bando nusileisti nuo lajos lietus metu – kiekvienas jo judesys atrodė kaip rusiškas ruletas.
Teisiniai ir etiniai aspektai, apie kuriuos niekas nenori kalbėti
Dabar apie tai, kas daugeliui atrodo kaip nuobodus formalumas, bet iš tikrųjų yra labai svarbu. Lietuvoje laipioti ant elektros perdavimo lajų yra nelegalu. Taškas. Tai laikoma elektros infrastruktūros objektų pažeidimu, ir už tai gresia bauda arba net baudžiamoji atsakomybė. Elektros tinklų operatoriai turi teisę kreiptis į teisėsaugą, o jei dėl jūsų veiksmų nukentėtų elektros tiekimas – atsakomybė bus dar rimtesnė.
Bet dar svarbiau už teisinius aspektus yra etiniai. Kai jūs kopiate ant lajos ir ten nutinka nelaimė, kas turi jus gelbėti? Ugniagesiai gelbėtojai, kurie rizikuoja savo gyvybėmis. Medikai, kurie turi skubėti į vietą. Visa sistema mobilizuojama dėl to, kad kažkas nusprendė, jog Instagram nuotrauka verta rizikos. Kalbėjausi su vienu ugniagesiu gelbėtoju, kuris dalyvavo tokioje operacijoje – jo žodžiais, tai buvo viena iš sunkiausių ir pavojingiausių gelbėjimo operacijų per visą jo karjerą.
Taip pat pagalvokite apie savo artimuosius. Ar jie žino, kur esate? Ar jie sutiktų su jūsų sprendimu? Viena mano pažįstama prarado brolį dėl panašaus „nuotykio” – jis nukrito nuo lajos ir mirė vietoje. Šeima iki šiol negali atsigauti. Ar bet kokia nuotrauka ar adrenalino dozė verta tokios kainos?
Jei vis tiek nusprendėte – minimalūs saugos reikalavimai
Suprantu, kad nepaisant visų įspėjimų, kai kurie žmonės vis tiek nuspręs tai daryti. Todėl geriau pateikti bent minimalią informaciją, kuri gali išgelbėti gyvybę, nei visiškai nutylėti šią temą.
Pirmiausia – niekada, NIEKADA nedarykite to vienas. Turi būti bent du žmonės apačioje, kurie stebi situaciją ir gali iškviesti pagalbą. Jie turi turėti pilnai įkrautus telefonus ir žinoti tikslią lokaciją. Geriausia turėti GPS koordinates.
Antra – įranga. Jei jau kopiate, turite turėti tikrą alpinizmo įrangą: saugos diržą, karabiną, virvę, šalmą, pirštines ir tinkamus batus. Ne sportbačius, ne kedus – alpinizmo ar pramoninio laipiojimo batus su gera sukibtimi. Visa įranga turi būti sertifikuota ir patikrinta. Virvė turi būti pritvirtinta prie patikimos konstrukcijos dalies ir turėti atsarginį tvirtinimą.
Trečia – oro sąlygos. Jokio laipiojimo, jei artėja audra, stiprus vėjas (virš 10 m/s), lietus ar migla. Jokio laipiojimo tamsiu paros metu. Jokio laipiojimo, jei esate pavargęs, išgėręs alkoholio ar vartojate vaistus, kurie gali paveikti koordinaciją.
Ketvirta – elektros saugumas. Turite išlaikyti bent 3 metrų atstumą nuo bet kokių laidų. Geriau 5 metrus. Niekada nelieskite laidų, net jei atrodo, kad jie neveikia. Niekada nenaudokite metalinių daiktų fotografavimui ar filmavimui šalia laidų. Jei jaučiate dilgčiojimą, girdite ūžesį ar matote kibirkštis – nedelsiant leiskitės žemyn.
Alternatyvos tiems, kas ieško aukščio ir adrenalino
Tiesą sakant, yra daugybė legalių ir daug saugesnių būdų patirti panašius pojūčius be rizikos gyvybei ir laisvei. Alpinizmo centrai siūlo įvairaus sudėtingumo trasas, kur galite laipioti su profesionalia įranga ir instruktorių priežiūra. Kai kuriuose centruose yra ir lauko sienos, kurios siekia 15-20 metrų aukštį.
Nuotykių parkai su lynų trasomis taip pat suteikia aukščio pojūtį ir adrenaliną, bet viskas vyksta su saugos sistema. Esu bandęs tokias trasas – tikrai nėra nuobodu, ypač kai esi 20 metrų aukštyje ir turi pereiti per sūpuojantį tiltą.
Jei jus traukia būtent pramoninis estetika ir aukštis, galite ieškoti apleistų, bet saugių statinių, kur laipiojimas nėra toks pavojingas. Kai kuriose Europos šalyse yra specialiai pritaikytų vietų, kur galima legaliai laipioti po senus fabrikus ar kitas konstrukcijas su atitinkama įranga.
Parašiutizmas, bungee jumping, zip-line – visa tai suteikia adrenalino ir aukščio pojūtį, bet su profesionalia priežiūra ir saugos priemonėmis. Taip, tai kainuoja pinigų, bet ar jūsų gyvybė neverta tos investicijos?
Ką daryti, jei pamatėte kitus laipiojant
Kartais būname liudininkai, kai kiti žmonės kopia ant lajų. Kas tada daryti? Pirmiausia – nebandykite jų sustabdyti šaukdami ar bandydami fiziškai trukdyti. Tai gali juos išgąsdinti ir sukelti nelaimę.
Geriausia strategija – iškviesti 112 ir pranešti apie situaciją. Aprašykite tikslią vietą, kiek žmonių kopia, kokiame aukštyje jie yra. Operatoriai perduos informaciją atitinkamoms tarnyboms. Taip pat galite paskambinti elektros tinklų operatoriui – jų kontaktai paprastai būna nurodyti ant pačių lajų.
Jei matote, kad žmogus yra patekęs į pavojingą situaciją – pavyzdžiui, negali nusileisti, sužeistas ar panikoj – nedelsiant skambinkite 112. Likite vietoje ir stebėkite situaciją, kad galėtumėte suteikti informaciją atvykstantiems gelbėtojams.
Kai kurie žmonės filmuoja tokias situacijas ir įkelia į socialinę mediją. Asmeniškai manau, kad tai neetiška – jūs potencialiai dokumentuojate žmogaus mirtį arba sunkų sužalojimą. Geriau tą laiką panaudokite skambindami pagalbai.
Tikros istorijos, kurios turėtų priversti susimąstyti
Nenoriu gąsdinti, bet realybė yra tokia, kokia yra. Kiekvienais metais Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse įvyksta nelaimių, susijusių su nelegaliu lajų laipiojmu. Kai kurios baigiasi mirtimi, kitos – sunkiais sužalojimais ir invalidumu.
Prieš kelerius metus Kaune jaunuolis nukrito nuo 40 metrų aukščio lajos. Jis lipo su draugu, bet neturėjo jokios saugos įrangos. Paslydęs ant drėgno metalo, jis nespėjo nė sučiupti konstrukcijos. Mirė akimirksniu. Jo draugas, kuris buvo žemiau, matė viską ir dabar gyvena su ta trauma.
Kitoje situacijoje mergina lipo ant lajos fotografuotis saulėlydžiui. Ji pasiekė viršų, padarė nuotraukas, bet beleisdamasi susipainojo virvėje (taip, ji bent jau turėjo virvę, nors ir netinkamai ją naudojo). Pakibo ore ir negalėjo nei pakilti, nei nusileisti. Gelbėjimo operacija truko tris valandas. Ji išgyveno, bet patyrė hipotermijos ir turėjo psichologinių problemų dar ilgai po to.
Dar vienas atvejis – grupė draugų lipo ant lajos vakarėlio metu. Visi buvo išgėrę. Vienas iš jų priartėjo per arti prie laidų ir gavo elektros smūgį. Nors išgyveno, patyrė sunkius nudegimus ir širdies ritmo sutrikimus. Dabar turi širdies stimuliatorių ir negalės niekada dirbti daugelio darbų.
Kai nuotykis tampa atsakomybe sau ir kitiems
Grįžtant prie pradžios – suprantu trauką nuotykiams. Pats esu bandęs daug ekstremalių dalykų: šokau su parašiutu, nardžiau su akvalangu, lipau į kalnus. Bet kiekviename iš šių atvejų turėjau tinkamą paruošimą, įrangą ir saugos priemones. Rizika buvo skaičiuojama ir minimuojama, kiek įmanoma.
Lajų laipiojimas be tinkamo paruošimo ir leidimų nėra drąsa – tai neapgalvotas rizikavimas. Skirtumas tarp drąsos ir kvailystės yra pasiruošimas ir atsakomybė. Drąsus žmogus žino riziką ir ją valdo. Kvailas žmogus riziką ignoruoja ir tikisi, kad pasiseks.
Jei tikrai norite patirti aukščio pojūtį ir nuotykį, investuokite į tinkamą paruošimą. Eikite į alpinizmo kursus, išmokite dirbti su įranga, suprasite saugos principus. Tada galėsite legaliai ir saugiai laipioti kalnuose, uolose ar specialiai tam skirtose vietose. Turėsite tas pačias nuotraukas, tą patį adrenaliną, bet be rizikos žūti ar sunkiai susižaloti.
Ir jei po viso šito vis dar galvojate: „Bet man nieko nenutiks, aš būsiu atsargus” – prisiminkite, kad kiekvienas žmogus, kuris žuvo ar susižalojo ant lajų, galvojo tą patį. Niekas neplanuoja nelaimės. Jos tiesiog nutinka, ypač kai kuriamos visos sąlygos joms nutikti. Jūsų gyvybė verta daugiau nei bet kokia nuotrauka ar trumpalaikis adrenalinas. Ir jūsų artimieji nusipelno, kad grįžtumėte namo sveiki ir gyvi.