Kodėl mes taip trokštame blogų naujienų?
Įjunkite bet kurį naujienų kanalą ir pamatysite: katastrofos, skandalai, tragedijos, konfliktai. Retai kada išgirsite apie tai, kas veikia gerai. Ir štai paradoksas – nors visi skundžiamės, kad naujienos per daug neigiamos, mes vis tiek jas žiūrime. Mūsų smegenys tarsi magnetai traukiamos prie blogo.
Tai nėra atsitiktinumas ar žiniasklaidos sąmokslas. Tai evoliucijos palikimas. Mūsų protėviai, kurie labiau dėmesį kreipė į pavojus nei į gėles, turėjo didesnę tikimybę išgyventi. Tas, kuris išgirdo krūmuose šlamėjimą ir pagalvojo „tikriausiai vėjas”, galėjo tapti tigro vakariene. O tas, kuris iškart pasiruošė bėgti – perduodavo genus toliau.
Šiuolaikiniame pasaulyje tigrų nebėra (bent jau ne gatvėse), bet mūsų smegenys vis dar veikia pagal tą patį principą. Psichologai tai vadina negativity bias – neigiamybės šališkumu. Tyrimai rodo, kad neigiami įvykiai daro mums maždaug tris kartus stipresnį poveikį nei teigiami. Vienas blogas komentaras gali sugadinti dieną, nors gavote dešimt komplimentų.
Ką iš tiesų daro „geros naujienos” mūsų smegenyse
Kai skaitome ar girdime pozityvią naujieną, mūsų smegenyse įvyksta tikra biocheminė šventė. Aktyvuojasi kelios svarbios sritys: priekinė kaktinė žievė (atsakinga už sprendimų priėmimą ir socialinį elgesį), dryžuotasis kūnas (susijęs su atlygiu ir malonumu) ir limbinė sistema (emocijų centras).
Harvardo universiteto mokslininkai atliko įdomų eksperimentą. Jie skenuodavo žmonių smegenis funkcinio magnetinio rezonanso tomografu (fMRI), kol tie skaitė įvairias naujienas. Paaiškėjo, kad pozityvios istorijos apie kitų žmonių pasiekimus ar gerumą aktyvuoja tas pačias smegenų sritis, kurios įsijungia, kai mes patys gauname atlygį. Kitaip tariant, kai skaitome apie kažką gero, mūsų smegenys reaguoja taip, tarsi tas geras dalykas nutiktų mums patiems.
Bet štai kur įdomiausia dalis: pozityvios naujienos ne tik sukelia malonų jausmą. Jos iš tikrųjų keičia mūsų mąstymo būdą. Psichologė Barbara Fredrickson sukūrė „broaden-and-build” teoriją, kuri teigia, kad teigiamos emocijos išplečia mūsų dėmesio lauką ir padeda kurti ilgalaikes psichologines, socialines ir fizines išteklius.
Praktiškai tai reiškia: kai jaučiatės gerai, geriau sprendžiate problemas, esate kūrybiškesni, lengviau užmezgate ryšius su žmonėmis. Neigiamos emocijos susiaurina mūsų dėmesį (reikia koncentruotis į pavojų), o teigiamos – išplečia.
Dopamino spąstai ir naujienų ciklas
Tačiau ne visos pozityvios naujienos veikia vienodai. Ir čia prasideda sudėtingesnė istorija.
Socialiniai tinklai puikiai suprato, kaip veikia mūsų smegenys. Kiekvienas „patinka”, kiekvienas naujas pranešimas, kiekviena nauja informacija suteikia mums mažą dopamino dozę. Dopaminas – tai neurotransmiteris, susijęs su atlygiu ir motyvacija. Jis verčia mus ieškoti daugiau, tikrinti dar kartą, slinkti toliau.
Problema ta, kad šis mechanizmas neatskiria, ar informacija yra tikrai vertinga, ar tiesiog nauja. Mūsų smegenys reaguoja į naujumą, ne į kokybę. Todėl galime valandų valandas skaityti paviršutiniškas „geras naujienas” apie kačiukus ar šypsenų nuotraukas, bet vis tiek jaustis tuščiai.
Kalifornijos universiteto tyrimai parodė, kad trumpalaikis pozityvių naujienų poveikis socialiniuose tinkluose išnyksta per 10-15 minučių. Tai kaip suvalgyti saldainį – greitai skaniai, bet nepavalgysite. O dar blogiau – po to norite daugiau saldainių.
Giliosios ir paviršutiniškos pozityvios naujienos
Ne visos pozityvios naujienos sukurtos vienodai. Yra esminis skirtumas tarp paviršutiniško pozityvumo ir gilesnio, prasmingo turinio.
Paviršutiniškas pozityvumas – tai greitos, lengvai virškamos istorijos, kurios sukelia akimirksnį malonumo, bet neturi ilgalaikio poveikio. Katės vaizdo įrašas, motyvacinis citata ant gražaus fono, „feel-good” istorija be konteksto. Tai ne blogai savaime, bet jei tuo ir apsiribojame, tai tarsi maitintumės tik saldumynais.
Prasmingas pozityvumas – tai istorijos apie tikrus žmonių pasiekimus, apie įveiktas kliūtis, apie bendruomenių pastangas spręsti problemas, apie mokslo pažangą. Tokios naujienos ne tik sukelia gerą jausmą, bet ir įkvepia, moko, plečia supratimą apie pasaulį.
Pensilvanijos universiteto tyrimai parodė, kad žmonės, kurie reguliariai skaito prasmingas pozityvias naujienas (ne tik „happy news”, bet ir konstruktyvias istorijas apie problemas ir jų sprendimus), pasižymi didesniu optimizmu, bet kartu ir realistiškesniu pasaulio suvokimu. Jie nėra naivūs – jie tiesiog mato platesnį vaizdą.
Kada pozityvumas tampa toksiškumas
Turime pasikalbėti apie tamsesnę pozityvumo pusę. Pastaraisiais metais psichologai vis dažniau kalba apie „toksišką pozityvumą” – reiškinį, kai pozityvumas tampa prievarta ir neigiamiems jausmams nepaliekama vietos.
Tai atsitinka, kai pozityvios naujienos ar žinutės naudojamos kaip būdas ignoruoti tikras problemas. „Tiesiog galvok pozityviai!” – sakoma žmogui, kuris susiduria su tikromis kliūtimis. „Kiti turi dar blogiau, būk dėkingas už tai, ką turi!” – sakoma tam, kuris išgyvena sunkumų.
Toksiškasis pozityvumas yra pavojingas, nes jis invaliduoja tikrus jausmus ir patirtis. Mūsų smegenys turi gebėjimą ir poreikį apdoroti visą emocijų spektrą. Kai bandome nuolat užgniaužti neigiamas emocijas „pozityviomis vibromis”, jos neišnyksta – jos tiesiog kaupiasi po paviršiumi.
Australijos psichologų tyrimas parodė, kad žmonės, kurie jaučia spaudimą visada būti pozityvūs, iš tikrųjų patiria daugiau streso ir nerimo. Paradoksas, ar ne? Bandymas būti laimingam daro nelaimingą.
Sveikas požiūris į pozityvias naujienas nėra ignoruoti blogą, o matyti platesnį kontekstą. Taip, pasaulyje yra problemų. Bet taip pat yra žmonių, kurie jas sprendžia. Yra pažangos, yra vilties, yra gerų dalykų. Abu dalykai gali būti tiesa vienu metu.
Kaip praktiškai integruoti pozityvias naujienas į kasdienybę
Gerai, užteks teorijos. Ką gi mes galime daryti praktiškai, kad pozityvios naujienos veiktų mums naudai, o ne taptų dar vienu beprasmišku scrollinimo šaltiniu?
Sukurkite sąmoningą naujienų dietą. Kaip renkate maistą, taip rinkitės ir informaciją. Tai nereiškia visiškai atsisakyti neigiamų naujienų – tai nerealista ir net neprotinga. Bet galite sąmoningai įtraukti šaltinius, kurie pasakoja konstruktyvias istorijas. Yra vis daugiau platformų, skirtų „solutions journalism” – žurnalistikai, kuri ne tik rodo problemas, bet ir tyrinėja jų sprendimus.
Nustatykite laiką ir ribas. Tyrimai rodo, kad optimalus laikas naujienų skaitymui yra apie 30 minučių per dieną. Daugiau – ir pradedame patirti informacijos perkrovą. Ypač venkite naujienų skaitimo prieš miegą – tai trikdo miego kokybę. Geriau skaitykite pozityvias naujienas ryte ar pietų metu.
Praktikuokite „savoring” – išskyrimą. Kai skaitote gerą naujieną, nesiskubinkite toliau. Sustokite. Pagalvokite apie tai, ką tai reiškia. Pasidalinkite su kuo nors. Mūsų smegenys geriau įsimena ir labiau patiria naudą iš teigiamų dalykų, kai jiems skiriame dėmesį. Tai kaip valgyti – galite praryti sumuštinį bėgdami, arba galite jį skaniai suvalgyti, mėgaudamiesi kiekvienu kąsniu.
Ieškokite vietinių gerų naujienų. Globalios naujienos gali būti įkvepios, bet jos dažnai jaučiasi tolimos ir abstrakčios. Vietinės geros naujienos – apie jūsų bendruomenę, miestą, kaimynystę – turi stipresnį poveikį. Jos sukuria jausmą, kad geri dalykai vyksta čia ir dabar, ne kažkur toli.
Tapsykite geros naujienos kūrėju. Štai įdomus dalykas: tyrimai rodo, kad dalijimasis gerais dalykais turi dar stipresnį poveikį nei jų skaitymas. Kai papasakojate kam nors gerą naujieną, jūsų smegenys patiria dvigubą naudą – ir iš pačios naujienos, ir iš socialinio ryšio. Nebūtinai socialiniuose tinkluose – tiesiog pokalbyje su draugu, šeimos vakarienės metu.
Ką sako naujausi tyrimai apie ilgalaikį poveikį
Pastarųjų metų neuromokslo tyrimai atskleidžia vis įdomesnių dalykų apie tai, kaip reguliarus pozityvių naujienų vartojimas keičia mūsų smegenis ilgalaikėje perspektyvoje.
2023 metų Oksfordo universiteto tyrimas, kuriame dalyvavo per 1000 žmonių, parodė, kad asmenys, kurie reguliariai (bet ne obsesyviai) skaito pozityvias naujienas, po šešių mėnesių demonstravo didesnes pilkosios medžiagos koncentracijas priekinėje kaktinėje žievėje – smegenų srityje, atsakingoje už optimizmą ir atsparumą stresui.
Bet čia svarbu suprasti niuansą: šis poveikis buvo pastebėtas tik tiems, kurie skaitė įvairias naujienas, įskaitant ir neigiamas. Tie, kurie skaitė tik pozityvias naujienas, nerodė tokio pagerėjimo. Kodėl? Nes smegenims reikia kontrasto. Reikia suprasti, kad yra problemos, bet taip pat yra ir sprendimai. Tai kuria realistišką, bet viltingą pasaulio vaizdą.
Kitas įdomus atradimas – pozityvios naujienos gali turėti „užkrečiamąjį” efektą. Vokietijos mokslininkai atliko eksperimentą, kuriame žmonės, perskaičiusieji pozityvią naujieną, buvo linkę elgtis dosniau ir pagalbiau su nepažįstamaisiais. Efektas išliko net 24 valandas po naujienos perskaitymo.
Tai reiškia, kad pozityvios naujienos ne tik keičia mūsų nuotaiką – jos keičia mūsų elgesį. Jos daro mus geresniais žmonėmis, bent jau trumpam laikui. O jei tai praktikuojame reguliariai, tie trumpalaikiai pokyčiai gali tapti ilgalaikiais.
Kai smegenys susiduria su realybe: balanso menas
Taigi, kur tai mus palieka? Ar turėtume atsisakyti visų blogų naujienų ir skęsti pozityvumo jūroje? Akivaizdu, kad ne. Ar turėtume ignoruoti pozityvias naujienas kaip paviršutinišką „happy talk”? Irgi ne.
Tiesa, kaip dažnai būna, yra kažkur per vidurį. Mūsų smegenys geriausiai funkcionuoja, kai turi subalansuotą informacijos dietą. Reikia žinoti apie problemas – tai mus išlaiko budriais ir motyvuoja veikti. Bet taip pat reikia žinoti apie sprendimus ir pažangą – tai mus išlaiko viltingus ir energingus.
Galbūt svarbiausias įžvalga yra ta, kad pozityvios naujienos veikia geriausiai, kai jos nėra pabėgimas nuo realybės, o gilesnis į ją įsitraukimas. Kai jos parodo ne tai, kad „viskas gerai” (nes akivaizdu, kad ne), o tai, kad „daug kas blogai, bet žmonės dirba, kad būtų geriau, ir kartais jiems pavyksta”.
Tokios naujienos aktyvuoja ne tik malonumo centrus mūsų smegenyse, bet ir sritis, atsakingas už empatiją, kūrybiškumą, problemų sprendimą. Jos daro mus ne tik laimingesniais, bet ir veiklesnius, angažuotesnius, labiau susijusius su pasauliu aplink.
Praktiškai tai reiškia būti sąmoningam. Pastebėti, kada naujienų skaitymas tampa beprasmišku scrollinimu, ir sustoti. Ieškoti šaltinių, kurie pasakoja pilnas istorijas, ne tik antraštes. Dalintis gerais dalykais su kitais, bet nepriversti savęs ar kitų į dirbtinį pozityvumą. Leisti sau jaustis blogai, kai reikia, bet taip pat leisti sau džiaugtis gerais dalykais, kai jie atsitinka.
Mūsų smegenys yra nuostabūs, plastiški organai, kurie nuolat mokosi ir prisitaiko. Ką mes jais maitiname – tuo jie tampa. Jei maitiname tik baime ir pykčiu, jie tampa jautresni grėsmėms. Jei maitiname tik paviršutinišku pozityvumu, jie tampa atsiribojusios nuo realybės. Bet jei maitiname subalansuota, prasminga informacija – ir apie iššūkius, ir apie sprendimus – jos tampa atsparesnes, kūrybiškesnes, geriau prisitaikančios.
Ir galbūt tai yra pats geriausias patarimas: elgkitės su savo smegenimis kaip su sodu. Jiems reikia įvairovės, priežiūros, balanso. Kartais reikia išravėti piktžoles (apriboti toksiškus naujienų šaltinius), kartais reikia pasodinti gėlių (aktyviai ieškoti įkvepiančių istorijų), bet visada reikia būti dėmesingam, kas ten auga.